Jano Bulhako Vilniaus vaizdai portale epaveldas.lt

Žymiausias XX a. pradžios Lietuvos fotografas Janas Bulhakas (1876–1950) buvo vienas iš šios srities pradininkų Lietuvoje ir kaimyniniuose kraštuose. Lenkijoje jis iki šiol laikomas vienu svarbiausių XX a. fotografų, Gudijoje – vienu pirmųjų šios meno šakos profesionalų. J. Bulhakas buvo piktorealizmo – XIX a.–XX a. sandūroje populiarios fotografijos krypties, atstovas. Vienas svarbiausių piktorealizmo bruožų – vaizdas fiksuojamas ne dokumentiškai, o stengiantis sukurti norimą efektą, neretai vaizdą formuojant pagal to meto estetikos normas. J. Bulhako nuotraukoms taip pat būdingas impresionistinis santykis su tikrove, ypač fiksuojant gamtos vaizdus. Fotografas buvo ir teoretikas, keleto knygų apie fotografiją autorius, vienas iš Vilniaus bei Lenkijos fotografijos klubų steigėjų. 

J. Bulhako gyvenimas buvo glaudžiai susijęs su Vilniumi – čia prabėgo ne vieni jo gyvenimo metai. Gyvendamas Vilniuje, tuo metu lenkiškame mieste, J. Bulhakas pradėjo fiksuoti miesto vaizdus, kurie laikomi vienais geriausiai atpažįstamų jo kūrybos elementų. Menininko fotografijoms būdingas jautrumas, stebėtojo įspūdžio stiprumas, tapybiškumas ir, kalbant apie Vilniaus vaizdus, asmeninis ryšys su fotografuojamomis vietomis. 

Portale epaveldas.lt galima pamatyti 45 J. Bulhako nuotraukas. Jos apima kelis XX a. dešimtmečius: nuo 1914 m. iki 1945 m. Daugiausia nuotraukų daryta tarpukariu: nuo XX a. trečiojo dešimtmečio iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Dalies fotografijų data nėra žinoma, ją galima nustatyti tik apytiksliai. Nemažai nuotraukų buvo naudojamos ir kaip atvirukai. 

Fotografijose užfiksuoti ir šiandien gerai atpažįstami Vilniaus vaizdai: garsiausi architektūriniai ansambliai, žymių asmenų gyvenamosios vietos, bažnyčios, taip pat jaukios senamiesčio ar savo egzotiškumu intriguojančios buvusio žydų geto gatvelės. Tokie išskirtiniai objektai, kaip Šv. Petro ir Povilo bažnyčia, Vilniaus (tuo metu – Stepono Batoro) universitetas su Šv. Jonų bažnyčios bokštu ar Katedros aikštė, J. Bulhako fotografijose vis dar alsuoja neblėstančiu žavesiu ir savita miesto dvasia. Kaip ir beveik prieš šimtą metų, šios vietos – iki šiol gerai atpažįstamos, pamėgtos tiek vilniečių, tiek ir svečių iš svetur. Siauros ir tamsios senamiesčio gatvelės, kurias savo darbuose pavaizdavo ne vienas dailininkas, buvo ir vienas iš J. Bulhako objektyvo „taikinių“. Šiose fotografijose juntamas subtilus, gilus žvilgsnis į Vilniaus miesto kasdienybę, būdingas estetikos bei liūdesio persmelkto žavesio pajautimas. Švelnūs šviesos ir šešėlių kontrastai menininko nuotraukoms prideda meniškumo ir nostalgijos, sukuria padūmavusio vaizdo efektą. 

Šios nuotraukos vertingos ir kaip istoriniai dokumentai. Jose užfiksuoti autentiški XX a. I pusės sostinės vaizdai – puikus šaltinis Vilniaus miesto ir architektūros istorijai tirti. Iš jų galime sužinoti, kaip atrodė žymiausios Vilniaus vietos beveik prieš šimtą metų, atsekti, kaip kito miesto užstatymas ir apželdinimas. Be to, jose galime matyti ir kasdienį miesto gyvenimą: bažnytines procesijas, žmonių susibūrimus ar tiesiog vilniečius, kurie įamžinti dirbantys ar besiilsintys. 

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje saugomas J. Bulhako Vilniaus nuotraukas kviečiame žiūrėti portale epaveldas.lt. Jas galite rasti svetainėje paspaudę Paieška › Patikslintoji paieška › Vaizdas › Dvimatė grafika ir paieškos laukelyje kaip autorių įrašę Bulhak, o kaip partnerį – Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką. 

Linkime gražių ir malonių įspūdžių!