Išmintis teigia: laikas svaidyti akmenis, laikas juos rinkti.
Praėjusių metų įvykiai gaudė virš galvų it pralekiantys rieduliai. Neatrodė, kad 2020-aisiais situacija keisis, nebent bus pakoreguotos šaudymo trajektorijos. Tačiau staiga viskas apsivertė, karo energija iš žmonių pasaulio centrų dramatiškai pasislinko į periferiją, link sienų su kitomis gyvybės formomis. Miriadai virusų nelyginant išalkę Atilos pulkai per mėnesį pusantro sugriovė ankstesnę pasaulio tvarką. Atsidūrėme izoliacijoje. Pradėjome skaičiuoti sužeistuosius ir žuvusiuosius. Praradome įprastą gyvenimo ritmą.
Ir štai ateina laikas rinkti akmenis. Glausti juos vieną prie kito. Mūryti sienas. Ieškoti vidinių slėptuvių. Svaidomąjį bendravimą turtinti mąslesnėmis pauzėmis.
Nuostabu, kad tik dabar, kai neigiama informacija cunamiais siaubia mūsų gyvenimo pakrantes, tapo aišku, ko mums labiausiai reikia. Ko labiausiai stinga.
Mums katastrofiškai trūksta paprasto gerumo. Gerų žinių. Geros nuotaikos. Gerų minčių. Gerų darbų.
Nereikia pirmu žingsniu šokti gelbėti pasaulio. Pradėti galima nuo paprastų dalykų.
Jei neturi jėgų susitvarkyti aplink save, bent nešiukšlink.
Jei trūksta drąsos padėti kovojantiems pirmose linijose, bent padėk morališkai.
Jei nepajėgi tvirtinti taikos, bent nekurstyk karo.
Šiandien, kai vyksta nuožmūs gynybiniai mūšiai su virusu, tai skamba fantasmagoriškai, tačiau tai – tiesa.
„Elementais išsvaidytą pasaulį vis tiek teks mūryti iš naujo. Pasistenkime, kad gerumo akmenų tame mūre būtų bent ne mažiau nei kitokių“, – priešvelykiniame pokalbyje vienas kitam linki „Gerosios naujienos centro“ vadovas Remigijus Jucevičius ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos analitikos skyriaus vadovas Ginas Dabašinskas.
Šviesių švenčių visiems!