Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas kasmet (nuo 2003 m.) metų pradžioje skelbia kūrybiškiausių knygų dvyliktuką. Šiuolaikinės literatūros skyriaus mokslininkai aptaria praėjusiųjų metų lietuvių autorių knygas ir išrenka kūrybiškiausias.
Kūrybiškiausias knygas galite skaityti namuose – portale ibiblioteka.lt. Skaityti gali visi, turintys LIBIS skaitytojo pažymėjimą arba užsiregistravę portale ibiblioteka.lt. Daugiau informacijos rasite čia ›
Valdas Papievis „Vienos vasaros emigrantai“
Romanas apie klajūnišką gyvenimą Prancūzijoje. Sugriuvus geležinei uždangai, į išsvajotą Paryžių atvykęs jaunas lietuvis trokšta išsilaisvinti iš slegiančios praeities, įsilieti į margą didmiesčio gyvenimą, tapti savu tarp svetimų. Knygoje pasakojama autobiografiniais motyvais paremta istorija, kurioje plėtojamos rašytojui rūpimos laiko, atminties, tapatybės, santykio su žmonėmis ir aplinkos ženklais temos.
Rolandas Rastauskas „Kitas pasaulis“
Esė rinktinė sudaryta iš 1993–2003 m. dienraštyje „Lietuvos rytas“ spausdintų publikacijų. Knygoje atsigręžiama į intelektualo gyvenimą sovietmečiu, apžvelgiami įvairūs pirmojo Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio kultūros reiškiniai. Čia rasite itin savitų kelionių apybraižų, kuriose, remiantis asmeniniais įspūdžiais, perteikiama įvairių kraštų atmosfera.
Julius Sasnauskas „Malonės akrobatika“
Knygą sudaro daugiausia 2003–2005 m. autoriaus parašyti tekstai. „Kai sakau malonė, neturiu galvoje iš dangaus numesto blizgučio. Man tai galimybė gyventi ir išgyventi. Džiaugtis, kai nėra jokios aiškios priežasties. Matyti viltį, kai ji neįmatoma. Švęsti tikėjimą, kuris neskuba su stebuklais. Šlovinti meilę, visa pakeliančią ir nesibaigiančią, nors tieksyk, rodos, regi ir jos silpnumą, ir pabaigą“, – teigia Julius Sasnauskas.
Sigitas Parulskis „Prieš mirtį norisi švelnaus“
Trumpų tekstų knyga, kuriuose pasakojamos kasdienės mūsų gyvenimo situacijos, komiškos ir kartu dramatiškos, jose susitinka vyras ir moteris, buitis ir menas, ši diena ir amžinybė, herojus susitinka su savo praeitimi, čia skleidžiasi veikėjų vienatvė ir jausmų galia.
Undinė Radzevičiūtė „Kraujas mėlynas“
Romanas pasakoja apie vieną Europos šeimų šiaurinės šakos giminę, gyvenusią čia pat, už LDK sienos. Tris varnas sidabriniame skyde vaizduojančiu herbu pasipuošusios giminės istorija – lyg prakeiksmas. Pasakojime aprašomi tikslūs istoriniai įvykiai: kas ką nuodijo, kas ką vedė, kas ką apkaltino, kas kur mirė. Pateikiami tikslūs vardai, kuriant personažų charakterius remiamasi tikrais biografiniais faktais.
Agnė Žagrakalytė „Eigulio duktė: byla F 117“
Tai spalvinga giminės saga, net kelių kartų istorija, paremta tikrais faktais ir įvykiais, apimančiais laikotarpį nuo XIX a. vidurio iki 1977 metų, kai kas ataidi ir iki mūsų dienų. Pasakojimo centre – turtingi, pažangūs ūkininkai ir inteligentai. Autentiškos tikrovės įspūdį sustiprina išmoningai dėliojama dokumentinė medžiaga (laiškai, dienoraščiai, žinutės iš spaudos).
Malonaus skaitymo!