2020 m. balandžio 14 d.

Kompiuteriniai virusai atidžiai stebi, kaip sekasi karūnuotiesiems, ir neuždaro savo fronto

Europos viduramžių pasaulio vaizdas buvo labiau teleogiškas. Toks pasaulio tvarkos supratimas suteikia aiškumo ir ramina. Karvės reikalingos tam, kad duotų pieno, vištos – kad dėtų kiaušinius. Kvailos mintys egzistuoja, kad sudarytų foną protingoms. Teologinis folkloras išsaugojo istorinį anekdotą, tvirtinantį, kad anuomet kilo problemų tik dėl musių – kurių galų jos buvo sukurtos? Atsakymas pribloškia savo išradingumu: Kūrėjas sumąstė muses, kad zystų ir mieguistam vienuoliui neleistų užsnūsti prie Šventojo Rašto skaitymų.

Nežinia, ar ką nors panašaus galima pasakyti apie natūraliuosius virusus, tačiau kompiuteriniai virusai neabejotinai kuriami tam, kad apibrėžtų galimybių ribas, įformintų kūrybiškumą ir išskleistų fantaziją. Tiesa, šiame kelyje visuomet pasitaiko tamsių takelių, kuriais keliaujant gaivališka laisvė įgauna fantasmagoriškų išraiškų, veikiančių perdėm destruktyviai. Daugelis iš mūsų esame susidūrę su kompiuterinių virusų ardomąja galia. Pastaruoju metu šių virusų pasaulis pasitraukė į šešėlį, viešojoje erdvėje užleisdamas vietą virusams natūraliesiems. Tačiau toks nukarūnavimas truks tikrai neilgai. Jau dabar galima stebėti, kaip visuotinės sumaišties sąlygomis kompiuteriniai kenkėjai aktyvizuojasi, mutuoja, ieško naujų platinimosi formų. Apie visa tai kalba informacinių technologijų ekspertas Marius Pareščius, o jį Nacionalinės bibliotekos TV studijoje kalbina Informacijos analitikos skyriaus vadovas Ginas Dabašinskas.

Linkime malonios peržiūros: