2020 m. balandžio 20 d.

Katedros aikštė Napoleono Ordos piešinyje

Šią savaitę kviečiame susipažinti su išskirtiniu atviruku, saugomu Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Jame – svarbiausia ir geriausiai atpažįstama Vilniaus vieta – arkikatedros aikštė su Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmais. Šį vaizdą XIX a. viduryje užfiksavo vienas garsiausių visų laikų Lietuvos peizažistų Napoleonas Orda (1807–1883).

Atvirukas įdomus net keliais aspektais.

Pirmiausia, jame vaizduojama ypač svarbi Vilniaus vieta – katedra ir jos apylinkės. Ši vieta jau viduramžiais buvo Vilniaus politinio, kultūrinio ir socialinio gyvenimo centras. Čia buvo pastatyta pagrindinė šalies bažnyčia ir valdovų rūmai, juos supo įtakingiausioms šeimoms priklausantys namai. Šią politiškai ir socialiai svarbią vietą kone visi nauji valdovai stengėsi užvaldyti’ ir savaip kultūriškai įprasminti. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos laikais čia stovinčiuose rūmuose rezidavo Lietuvos valdovai, Vilniui patekus į Rusijos imperijos sudėtį, jie buvo nugriauti, o šalimais aikštėje iškilo imperatorės Jekaterinos paminklas. Jis buvo nugriautas 1915 m., vokiečių kariuomenei įžengus į miestą. Praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje, Sąjūdžio metais, čia vyko antisovietiniai mitingai, atkūrus Nepriklausomybę, aikštėje buvo pastatytas skulptoriaus Vytauto Kašubos sukurtas didžiojo kunigaikščio Gedimino paminklas.

Atvirukas ypatingas ir tuo, jog jį sukūrė Napoleonas Orda. Dailininkas, literatas, muzikas, aktyviai dalyvavęs visuomeniniame gyvenime. Jaunystėje įsitraukė į 1831 m. sukilimą, dėl to buvo priverstas palikti tėvynę. Kurį laiką gyveno Paryžiuje, keliavo. Grįžęs į Lietuvą atsidėjo kūrybai, tapė garsias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos vietas. Menininkas daugiausiai specializavosi peizažo srityje, pagal jo paveikslus buvo sukurtas litografijų ciklas. Atvirukas pagal N. Ordos piešinį išleistas 1905 m.

Dar atvirukas įdomus tuo, jog jame matome LDK kunigaikščių rūmus, kuriuos nuspręsta atstatyti atkūrus Nepriklausomybę. Kontroversiškas projektas sukėlė daug diskusijų – rūmams atkurti labai trūko ikonografinių duomenų, ypač fasadų ir jų dekorų. Trūko duomenų atkurti interjerams. Galiausiai nuspręsta fasadus apipavidalinti pagal P. Smuglevičiaus 1785 m. piešinį – bene vienintelį ikonografinį šaltinį. Nors N. Ordos piešinys nepadėjo nustatyti, kaip iš tiesų atrodė LDK kunigaikščių rūmai (mat buvo sukurtas pagal ankstesnį piešinį jau juos nugriovus), vis dėlto jis atspindi pagrindinės Vilniaus aikštės vaizdą XIX a. Įdomu, kad nors N. Ordos gyvenamuoju laikotarpiu rūmų nebebuvo, šalia jų pavaizduoti vilniečiai vilki ano meto drabužius. Ši detalė Katedros aikštę iš realistinio vaizdo paverčia imaginaciniu, kuriame matome ne tik realius, bet ir galimus ar įsivaizduojamus elementus.

Skaitmeninį objekto vaizdą galite pamatyti portale epaveldas.lt arba paspaudę čia.

Tyrinėkime istoriją namuose!