2020 m. balandžio 21 d.

Atskirti tiesą nuo pramanų: kova su dezinformacija apie COVID-19

Koronaviruso protrūkis sukėlė ir dezinformacijos bangą, kuri trukdo kovoti su kilusia pandemija. Svarbu žinoti, kad prie šios problemos sprendimo gali prisidėti kiekvienas iš mūsų.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka dar kartą atkreipia darbuotojų, skaitytojų ir vartotojų dėmesį, kad šiuo metu būtina ypač kritiškai vertinti visą viešose medijose skelbiamą informaciją. Biblioteka, kaip ir kitos valstybinės institucijos, pritaria tik patikimos, patikrintos ir teisingos informacijos skleidimui ir platinimui. Prisidedame prie Europos  Komisijos (EK) pastangų kovojant su dezinformacija. Pritariame EK raginimui interneto medijoms kovoti su viešai skelbiamomis apgavystėmis, teikti patikimų šaltinių informaciją, nustumti žemyn turinį, kuris, patikrinus faktus, pripažintas neteisingu ar klaidinamu, šalinti neteisėtą turinį arba turinį, dėl kurio galėtų būti padaryta fizinė žala.

Kad paremtų patikimos informacijos sklaidą, Europos Sąjunga sukūrė bendrą interneto svetainę apie Europos atsaką į viruso protrūkį. Joje pateikti ir labiausiai paplitę mitai, susiję su COVID-19. Ten rasite atsakymus ir į tokius klausimus:

• Kodėl žmonės sąmoningai platina neteisingą informaciją?

Kai kurie taip elgiasi dėl finansinės naudos, kad parduotų nevertingus daiktus, pritrauktų daugiau lankytojų į savo interneto svetaines ar padidintų iš reklamos gaunamas pajamas.

Speciali Europos Sąjungos kovos su dezinformacija grupė nustatė, kad kai kurias netikras naujienas paskelbė tam tikros politinės jėgos ar valstybės, pavyzdžiui, Kinija ir Rusija. Tokios dezinformacijos tikslai yra politiniai – sumenkinti Europos Sąjungą ar paskatinti politinius pokyčius.

Vis dėlto daugelis žmonių nesiekia sąmoningai padaryti žalos ir platina neteisingą informaciją pirmiausia todėl, kad ja tiki.

Daugelį populiarių mitų apie COVID-19 virusą paneigia šis tinklaraštis.

• Ką galiu padaryti, kad sustabdyčiau dezinformacijos sklaidą?

Dezinformacijos „sėkmė“ priklauso nuo žmonių, kurie ja tiki ir dalijasi. Nesunku būti apkvailintam. Kad nepaskleistumėte dezinformacijos, būkite itin atidūs dalydamiesi žinutėmis, kurios provokuoja stiprią reakciją, taip pat atrodo pernelyg geros ar blogos, kad būtų tiesa. Paprastas būdas jas patikrinti – atlikti interneto paiešką ir įsitikinti, ar naujieną praneša bent keli patikimi šaltiniai.

Pateikiamos informacijos tikrumui patikrinti sukurta daug įrankių.

• Ką galiu padaryti matydamas ar girdėdamas neteisingą informaciją?

Galite pranešti apie neteisingus faktus socialinio tinklo, kuriame juos radote, administratoriams. Daugelis socialinių tinklų įsipareigojo kovoti prieš dezinformaciją, susijusią su COVID-19.

Taip pat galite susisiekti ar pasikalbėti su tuo, kas tokią žinią išplatino – greičiausiai tai buvo padaryta netyčia. Mokslininkai teigia, kad geriausias būdas bendrauti su sąmokslo teorijomis tikinčiais žmonėmis – parodyti empatiją, paraginti juos mąstyti kritiškai ir vengti pašaipų.

Kviečiame sekti svarbiausias naujienas ir oficialią informaciją EK specialiame puslapyje lietuvių kalba.

Stebėdama susiklosčiusią padėtį ir matydama, kad į socialinius tinklus prasprūsta nemažai dezinformacijos, nepagrįstą nerimą sėjančių gandų ir nepatikrintų žinių, Nacionalinė biblioteka prieš mėnesį parengė ir pateikė savo valdomuose informaciniuose kanaluose šaltinių, skelbiančių oficialią ir patikimą informaciją apie koronaviruso (COVID-19) plitimą ir kuo paprasčiau paaiškinančių, su kokia liga šiuo metu kovoja visas pasaulis, ką būtina žinoti ir kaip elgtis kiekvienam Lietuvos gyventojui dabartinėmis nepaprastomis aplinkybėmis, nuorodų sąrašą rasite čia.

Likime kritiškai mąstantys, atsakingi ir sveiki.