2020 m. gegužės 5 d.

M. K. Čiurlionio muzikos įrašai Nacionalinės bibliotekos fonduose

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje saugoma Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muzikos įrašų kolekcija yra viena iš nedaugelio, kur taip nuosekliai sukauptas ir išsamiai pristatomas žymiausio lietuvių kompozitoriaus garsinis palikimas, atspindintis ir lietuviškos muzikos diskografijos raidą. Bibliotekoje saugomi M. K. Čiurlionio muzikos įrašai yra skirtingose laikmenose. Tai šelako ir vinilo plokštelės, magnetofono kasetės ir kompaktinės plokštelės. Seniausi įrašai įgroti 1924 m. („Šėriau žirgelį“, Antano Vaičiūno diriguojamas Šaulių sąjungos choras), naujausi – 2020 m. („Bėkit, bareliai. Liaudies dainos“, Romo Gražinio diriguojamas „Aidijos“ choras ir pianistas Rokas Zubovas). Geografiniu požiūriu M. K. Čiurlionio muzika buvo įgrota ir išleista net keturiuose kontinentuose, ją atliko ne tik europiečiai, bet ir muzikai, kilę iš Azijos bei Afrikos. Iš viso M. K. Čiurlionio diskografiją Nacionalinėje bibliotekoje sudaro per 200 skirtingų pavadinimų muzikos įrašų ir daugiau nei pusantro tūkstančio juose įrašytų kūrinių.

Iki šiol nėra aišku, ar M. K. Čiurlionis pats buvo ką nors įgrojęs ar įrašęs su savo diriguojamais chorais. Pasak žymiausio lietuviškos muzikos įrašų žinovo Vytauto Strolios, „nėra tikslių žinių, ar pats Čiurlionis savo gyvenime kur nors tikrai buvo susidūręs ar girdėjęs apie tą fonografą, kuris vėliau patobulintas išpopuliarėjo kaip gramofonas“. Teoriškai M. K. Čiurlionis ir fonografas / gramofonas turėjo galimybę „susitikti“ – tuo metu, kai M. K. Čiurlionis studijavo Varšuvoje ar Leipcige, gyveno ir dirbo Vilniuje ar Peterburge, pirmosios garso įrašų kompanijos steigė filialus skirtinguose Europos miestuose, net buvo įkūrusios mobiliąsias įrašų studijas ir darė naujus įrašus. Kaip žinoma, pirmieji lietuviški garso įrašai buvo atlikti Rygoje 1908 m., nors dar 1903 m. buvo išleista Vilniaus sinagogos kantoriaus Geršono Sirotos įdainuota plokštelė. Kaip prisimena A. Aleksis-Aleksandravičius, kažkas buvo įrašyta ir Varšuvoje, lietuvių choro koncerto metu. To paties choro, kurį 1905 m. įkūrė ir kuriam dirigavo M. K. Čiurlionis. Bet konkrečių žinių ar muzikos įrašų, patvirtinančių Čiurlionio dalyvavimą, neturime.

Visoje M. K. Čiurlionio diskografijoje išsiskiria sudėtingomis karo metų sąlygomis atliktas pirmasis simfoninės muzikos įrašas. Tai „Polydor“ firmos 1942 m. išleista dviguba trumpo grojimo plokštelė, kur įgrota simfoninė poema „Miške“ („Im Walde“). Kūrinį atliko Berlyno valstybinis simfoninis orkestras, diriguojamas Vytauto Marijošiaus. Simfoninė poema yra padalinta į keturias dalis ir išdėstyta abiejose kiekvienos plokštelės pusėse. Tačiau bombarduojant Hanoverio sandėlius, kur ir buvo sukrautas plokštelių tiražas, didžioji dalis jų buvo sunaikinta. Išliko tik pirmoji plokštelė. Todėl Nacionalinėje bibliotekoje saugomas egzempliorius yra ypač retas ir vertingas eksponatas.

Prie ypatingų M. K. Čiurlionio muzikos įrašų galima priskirti ir prof. Vytauto Landsbergio įgrotą kompaktinę plokštelę „Born of the Human Soul“, kurią 1998 m. išleido žymiausia pasaulio muzikos įrašų kompanija „EMI Classics“. Tai pirmasis ir kol kas vienintelis lietuvių pianistų įrašas šioje firmoje. Taip su šia plokštele M. K. Čiurlionio muzika pasiekė viso pasaulio melomanus, žymiausias bibliotekas ir radijo stotis.

Labai įdomus ir netikėtas Vokietijoje gyvenančios pianistės Natalie Damm atradimas. M. K. Čiurlionio mirties šimtmečio proga (2011 m.) ji savo iniciatyva išmoko nemažai Čiurlionio kūrinių ir įgrojo kompaktinę plokštelę „Melancholia“ (Parkjazz-Records).

Tai, kad M. K. Čiurlionis yra labai svarbi mūsų kultūrinio identiteto dalis, liudija menininkui dedikuoti ar jo inspiruoti kitų lietuvių kompozitorių kūriniai. Jie sudaro atskirą M. K. Čiurlionio diskografijos dalį, atspindinčią kompozitoriaus įtaką mūsų dienų autoriams ir muzikiniam gyvenimui. Tarp tokių kūrinių išsiskiria Jurgio Juozapaičio simfonija „Rex“ (1975), Vidmanto Bartulio „Hommage à Čiurlionis“ (1995) ir Giedriaus Kuprevičiaus kartu su animatoriumi Egidijumi Vaškevičiumi sukurta audiovizualinė oratorija „Pasaulio sukūrimas 20 a. pabaigai“ (2000).

Šiuos ir kitus M. K. Čiurlionio kūrinius galite surasti kultūros paveldo lobyne epaveldas.lt.