2020 m. gegužės 13 d.

Literatūros premijos: beieškant geriausiųjų

Kasmet pasaulyje apdovanojama tūkstančiai literatūros kūrinių. Gauti literatūros premiją – įvertinimas kiekvienam rašytojui. Ji atkreipia dėmesį į kūrinį, didina jo žinomumą, perkamumą, vertimų į kitas kalbas tikimybę. Skaitytojams – tai tam tikras kūrinio vertės matas, žinia renkantis skaitinį. Nors daugelis skeptikų linkę nuvertinti apdovanojimų reikšmę, vis dėlto jie padeda atrasti gerą literatūrą. Žinomiausios pasaulyje tarptautinės literatūros premijos turi seną istoriją, kompetentingas komisijas, griežtus vertinimo kriterijus ir skyrimo motyvus. Pati prestižiškiausia, žinoma, yra Nobelio literatūros premija, teikiama nuo 1901 m. Yra apdovanojimų, skiriamų tik už tam tikra kalba parašytus literatūros kūrinius, kaip antai „Man Booker“, Pulitzerio (anglų kalba), Goncourt’ų (prancūzų kalba), „Deutscher Buchpreis“ (vokiečių kalba), Miguelio de Cervanteso (ispanų kalba), Camoeso (portugalų kalba) premijos, arba teikiamų už skirtingų žanrų kūrinius: poeziją, romanus, apsakymus, detektyvus, mokslinę fantastiką ir kt.

Pernelyg nesigilindami į gausybės literatūros premijų išskirtinumus, atrinkome jums keletą apdovanotų kūrinių, kurie pastaruoju metu pasirodė ir lietuvių kalba. Jie tikrai verti reiklesnio skaitytojo dėmesio.

2018 m. „Man Booker International“, o pernai – ir Nobelio literatūros premija apdovanotos lenkų rašytojos Olgos Tokarczuk romanas „Bėgūnai“ lietuvių kalba pasirodė beveik Nobelio premijos skelbimo metu 2019-aisiais ir iš karto sulaukė didžiulio skaitytojų susidomėjimo. Šiandienos klajūnų dvasią perteikiantis romanas kelia klausimą, ką nūdienos žmogui reiškia nuolat keliauti po pasaulį, be paliovos blaškytis po erdvę. Kokia to prasmė? Ką žmogui tai duoda? „Man Booker International“ premija nuo 2004 m. skiriama už geriausią kūrinį, išverstą į anglų kalbą ir išleistą Didžiojoje Britanijoje.

Lietuvių skaitytojų itin mėgstamas britų rašytojas Julianas Barnesas „Man Booker“ premija 2011 m. buvo apdovanotas už nedidelės apimties romaną „Pabaigos jausmas“, vertimo į lietuvių kalbą jis sulaukė 2013 m. Romane gvildenama asmeninės atminties problema. Ar tai, ką mes prisimename, iš tiesų įvyko? Ir vyko taip, kaip prisimename? Pasirodo, mūsų sąmonė faktus linkusi iškraipyti, atmintis – mums pataikauti, o „pamiršti“ žodžiai – sugriauti kitų gyvenimus. Ar pajėgtume tai pripažinti? „Man Booker“ literatūrinė premija nuo 1969 m. kasmet skiriama autoriui už Jungtinėje Karalystėje išleistą knygą anglų kalba.

Šių metų pradžioje lietuvių kalba pasirodęs, Pulitzerio premija dar 2014 m. apdovanotas Donnos Tartt romanas „Dagilis“ pastaruoju metu itin gausiai aptarinėjamas socialiniuose tinkluose, mėgstamas tinklaraštininkų. Jame pasakojama paauglio Teo keliolikos metų istorija, kuomet per sprogimą Metropolitano meno muziejuje Niujorke žūsta jo motina, o vaikas iš jo nevalingai, niekieno nepastebėtas išsineša XVII a. flamandų meistro tapybos šedevrą „Dagilis“. Tai romanas apie jauno žmogaus pastangas išlikti, tikrus ir netikrus draugus, kelius ir klystkelius, tikros meilės paieškas ir... paveikslą, teikusį jo gyvenimui kitokios vertės. Pulitzerio premija nuo 1917 m. skiriama už geriausius žurnalistikos, literatūros arba muzikos kūrinius, išleistus JAV.

Vienatvės ir susvetimėjimo temos ryškios žinomo prancūzų rašytojo Michelio Houellebecqo lietuvių kalba 2013 m. pasirodžiusiame romane „Žemėlapis ir teritorija“. 2010 m. romanas apdovanotas Goncourt’ų premija, nuo 1903 m. skiriama už geriausią prozos kūrinį prancūzų kalba. Vienas nuo kito atitolę tėvas ir sūnus nekalba apie asmeninius santykius, bendrauja tik apie darbą. Susvetimėjusių žmonių visuomenėje, kurioje visko apstu, išskyrus šiltą žmogišką santykį, menininkas Džedas sensta, nuo pasaulio atsitvėręs aukšta tvora, kuria leidžiama elektros srovė. Šia prestižine premija 2015 m. apdovanota ir kita knyga – pernai į lietuvių kalbą išverstas prancūzų autoriaus Mathiaso Enard’o romanas „Kompasas“ – meditatyvus ir sapniškas epas apie Rytų ir Vakarų kultūrų sankirtas bei paraleles, knygos anotacijoje pristatomas kaip „meilės laiškas kosmopolitiškiems Artimiesiems Rytams“.

Europos Komisijos Briuselyje užkulisius iš žmogiškosios perspektyvos romane „Sostinė“ atskleidęs austrų rašytojas Robertas Menasse’as 2017 m. buvo apdovanotas „Deutscher Buchpreis“ premija, nuo 2005 m. skiriama už geriausią romaną vokiečių kalba. Pernai „Sostinė“ išleista ir lietuviškai, iškart po jos pasirodymo autorius lankėsi Vilniuje. Regis, neįmanomos temos ėmęsis rašytojas kūrinyje meistriškai vaizduoja biurokratinių intrigų užkulisius, įpindamas detektyvinę liniją ir grotesko elementų. Romanas kartais vadinamas paminklu Europos Sąjungai ir meniniu atsaku euroskeptikams. Nors – nelygu, kas vertins.

Visas šias knygas rasite Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos fonduose, o M. Houellebeqo romano „Žemėlapis ir teritorija“ elektroninė versija yra ir portale www.ibiblioteka.lt.