2020 m. gegužės 18 d.

Portalas epaveldas.lt: vaistai ir vitaminai iš gamtos

Iki atsirandant cheminiams vaistams, žmonės savo sveikatą patikėdavo žolininkams, kurie žinojo augalų galią. Motina gamta yra puiki vaistininkė, todėl mūsų protėviai nuo seno naudojosi jos ištekliais sveikatai stiprinti ir ligoms gydyti. Vaistinių augalų tradicijos skaičiuoja šimtmečius, o dabartiniu metu augaliniai vaistai tampa vis populiaresni, apie jų poveikį mūsų sveikatai kalbama ir rašoma vis plačiau.

Kokį poveikį žmogaus sveikatai gali daryti vaistiniai augalai, sužinosite prisijungę prie portalo epaveldas.lt. Pristatome keletą leidinių.

„Gydantieji augalai“ – tai ketvirtoji šios knygos laida, papildyta vaistų sąrašu nuo dažniau pasitaikančių ligų. Knygoje aprašomi augalai daugumai yra gerai pažįstami, paaiškinta, kada juos rinkti ir kaip laikyti.
„Hormonai ir vitaminai“. „Hormonai ir vitaminai kaip gyvybės reguliatoriai dabartiniu metu sudaro biologinių mokslų susidomėjimo centrą“, – rašoma knygos įvade. Iki šio amžiaus pradžios dominavo Justus’o von Liebigo teorija, kad žmogaus ir gyvulio organizmui reikalingas tam tikras kiekis riebalų, angliavandenių, baltymų ir mineralinių druskų. Pasirodo, kad gyvybei palaikyti reikalingos dar ir smulkutėlės nežinomų medžiagų dalelės, kurios atlieka labai svarbų vaidmenį mūsų organizmo medžiagų apykaitoje. Pavyzdžiui, jūreiviai, ilgai plaukiodami, susirgdavo skorbutu, nors ir gerai maitindavosi. Po ilgo laiko buvo išsiaiškinta, kad keliais citrinos sulčių lašais galima apsisaugoti nuo šios baisios ligos. 1911 m. Kazimierzas Funkas šias medžiagas pavadino vitaminais. Knygoje rašoma apie vitaminų svarbą žmogaus organizmui, nurodoma, kuriuose augaluose vitaminų (ir kokių) kiekis didžiausias, kaip išsaugoti geriausias jų gydomąsias savybes.
Leidinyje „Vitaminai: svarbios papildomos maisto medžiagos“ supažindina su galimais susirgimais trūkstant vitaminų A, B, C, D. Taip pat nurodoma, kokius produktus vartoti, kad organizme jų pakaktų. Pavyzdžiui, bulvėse, saldžiame piene yra vitaminų A, B, C; riešutuose gausu vitaminų A, B; kiaušiniuose – A, B, D ir t. t. Vartokite vitaminus, nes tai yra svarbios papildomos maisto medžiagos, reikalingos mūsų organizmui.
„Sveikas maistas vaikams“. Šios knygos tikslas – nurodyti mamoms, kaip jos turi maitintis ir kaip turi maitinti savo kūdikį. Knygoje aiškinama, kokią naudą teikia natūralus maistas, taip pat daržovės ir vaisiai augančio vaiko organizmui. Jie turi daug vitaminų ir mineralinių druskų, didina atsparumą ligoms, kelia apetitą, skatina virškinimą ir reguliuoja žarnyno veiklą. Ypač gausu vitaminų morkų, pomidorų, apelsinų sultyse. Mokinys turi valgyti tą patį, ką ir suaugusieji – kiek galima daugiau žalių daržovių, salotų, vaisių. Taisyklingai maitinami vaikai rečiau serga. Skyriuje „Sveiki daržovių ir vaisių valgiai didesniems vaikams“ pateikiami receptai, kaip pagaminti sveikas, vitaminų turinčias daržovių mišraines (žiedinių kopūstų su kumpiu), pomidorais įdarytus makaronus, kaip išvirti bulvių, žirnių, špinatų sriubas, išsaugant kuo daugiau vitaminų.
„Darbo sveikata“. Kai kurie produktai virdami praranda svarbias maisto medžiagas – vitaminus ir druskas. Naudinga yra vartoti nevirtus pieno produktus, žalius kiaušinius, riešutus, migdolus, nemaltų grūdų duoną ir t. t. „Žalumos produktus vartodamas žmogus įgyja saulės šilumos ir šviesos patiektą augalams bei jų vaisiams energiją, kuri gan gerai veikia žmogaus organizmą, dažniausia, nesugriautų vitaminų pavidale“, – rašoma žurnale apie vitaminų naudą mūsų organizmui. Skaitykite ir kitus žurnalo numerius, juose rasite naudingų straipsnių sveikatos temomis.