2020 m. gegužės 19 d.

Nuotolinės meno edukacijos: koliažas

Šį kartą nuotolinėse meno edukacijose kursime koliažą ir natiurmortą ieškodami savo paaiškinimų. Toliau mokysimės dailės pagrindų ir kurdami savo interpretacijas atrasime naujus pojūčius. Daugeliui koliažas gali atrodyti kaip vaikų žaidimas, bet kiekvienas taškas, linija ir naudojama spalva sukuria asmeninės interpretacijos bendrą paveikslą. O nepamiršdami komponavimo pagrindų ir vis juos prisimindami turėsite ypatingą galimybę tinkamai suvokti natiurmorto charakterį ir perteikti jį platesnio suvokimo priemonėmis.

Koliažas: plėšyk ir klijuok

Koliažo esmė – jau esamų medžiagų panaudojimas ir fragmentavimas. Svarbu neužbaigtumo, atsitiktinumo efektas. Kartais net sunku numatyti, kaip atrodys baigtas kūrinys. Galimi žaidimo, netikėtumo elementai, nuvedantys į visai naujas kryptis ir sritis. Tam tikrų medžiagų derinys sukuria ne tik kitokį vizualinį sprendimą, bet ir pakloja pamatus naujai ar šiuolaikiškai filosofijos „mokyklai“, kurios idėjos atsispindi vaizde.

Koliažas glaudžiai susijęs ir su vartotojų kultūros elementais, reklama, netgi kiču ar visai kitais estetiniais sprendimais, dadaizmu, „Fluxus“ judėjimu. Tai meno sritis, kuriai simpatizuoja įvairių sričių menininkai: tapytojai, grafikai, tekstilininkai, keramikai. Ne paslaptis, kad ir literatūroje, atvirai cituojant kitus autorius, galima dėlioti kalbinį, tekstinį koliažą, supintą iš kelių autorių kūrybos. Autorius savaip gali valdyti šiuos tekstus. O kur dar kompozitorių kūryba, išskaidanti ar „preparuojanti“ garsus, kad vėliau tai susidėliotų (arba ne) į tam tikrus muzikos motyvus.

Kai kurie meno žinovai teigia, kad koliažo apraiškų buvo jau antrame amžiuje, kai kinai išrado popierių. Iki dešimto amžiaus koliažas, kaip meno technika, naudota labai retai. Vėliau ji pastebima natiurmortas japonų kaligrafijoje. Vis dėlto dauguma meno ekspertų tvirtina, kad tikroji koliažo istorija prasidėjo dvidešimtame amžiuje.

Terminas „koliažas“ kilęs iš prancūzų kalbos žodžio collage – priklijavimas, prilipdymas. Koliažas – tai tapybos ir grafikos technika, kai prie pagrindo lipdomi popieriaus, audinio ar kitos medžiagos gabalai ir piešiama arba tapoma. Tai taip pat gali būti įvairių meno atmainų, stilių, elementų mišinys. Koliažo pavadinimą sugalvojo dailininkai kubistai Georgesas Braque’as ir Pablo Picasso. Galbūt todėl jie aktyviai kūrė koliažinius natiurmortus.

Koliažinis natiurmortas

Nepamiršdami ir nuolat prisimindami komponavimo pagrindus, šioje edukacijoje turėsite ypatingą galimybę tinkamai suvokti natiurmorto charakterį ir perteikti jį platesnio suvokimo priemonėmis. Kas gali būti puikiau nei tai, kad sudėtingą iš kelių planų, faktūrų ir formų sudarytą natiurmortą galima „perkurti“ ir deformuoti, naudojant piešinių fragmentus, natų sąsiuvinį ar išaugto puspalčio atlapus. Koliažo būdu to paties vaizdas galima sukurti kelias variacijas ar net kelis šimtus! Tik pakanka susikarpyti šūsnį popieriaus.

Natiurmortas (pranc. nature morte – negyvoji gamta) – dailės žanras, tapybos, kartais grafikos kūrinys, kuriame dažniausiai vaizduojami negyvi daiktai, nuskinti vaisiai, gėlės, medžioklės ar kitokios žmogaus veiklos atributai. Dailininkas specialiai komponuoja daiktus, ryškina jų struktūrą, erdvinius tarpusavio santykius, siekiama spalvų, tonų, šviesotamsos darnumo. Natiurmortas dažnai sukuriamas savaime.