2020 m. gegužės 25 d.

Vilniaus senamiestis: ar išlaikoma pusiausvyra tarp paveldo išsaugojimo ir atnaujinimo?

Pernai sukako 25 metai, kai sostinės istorinis centras, Vilniaus senamiestis, buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Vilnius – vienas labiausiai į rytus nutolusių Europos gotikos, renesanso ir baroko architektūros centrų – sostinė, kurios senamiestyje yra apie 1500 pastatų, iš kurių 95 procentai yra kultūros paveldo statiniai.

Pasaulio bankui remiant 1996 m. tarptautinė ekspertų grupė parengė Vilniaus senamiesčio atgaivinimo strategiją, kurią patvirtino Lietuvos Vyriausybė ir sostinės taryba. Pagal šią strategiją 1998 m. įkurta Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra nuosekliai ir kompleksiškai įgyvendina Pasaulio paveldo konvencijos nuostatas. Pasak Senamiesčio atgaivinimo agentūros vadovo Gedimino Rutkausko, „vienas iš Vilniaus miesto savivaldybės finansuojamos viešosios įstaigos veiklos tikslų – siekiant atkurti gerą istorinio miesto-sostinės įvaizdį skatinti savininkus ir investuotojus aktyvesnei savo turto tvarkybai“. Miesto valdžiai siekiant greitų ir įspūdingų rezultatų, daugiausia dėmesio skiriama senamiesčio aikščių, gatvių ir pastatų fasadų atnaujinimui, tačiau autentiškų vertybių restauravimui vis dar skiriamas per menkas dėmesys. Vyraujant ribotam supratimui apie tinkamą istorinių pastatų ir jų aplinkos tvarkybą privatūs savininkai restauravimo darbų, deja, beveik nevykdo. Tačiau augantis supratimas ir pastangos tinkamai tvarkyti istorinę aplinką yra labai svarbūs. Ne mažiau reikšmingas yra edukacijos veiksnys. Beje, plėtojant tokią veiklą tikrai yra ko pasimokyti iš artimiausių kaimynų – lenkų, latvių, ypač estų, nes jie net ekonominio sunkmečio laikais sugebėjo užtikrinti nenutrūkstamą Talino senamiesčio atnaujinimo finansavimą.

Su Senamiesčio atnaujinimo agentūros direktoriumi Gediminu Rutkausku Nacionalinės bibliotekos TV studijoje kalbėjosi Ginas Dabašinskas.