#GyvasŽodis. Šiemet švenčiame atkurtos Lietuvos nepriklausomybės 30-metį. Ta proga rubrikos autoriams, savo srities profesionalams, siūlome pasidalyti mintimis, kaip per šiuos tris dešimtmečius keitėsi šalies bibliotekos. Šiame numeryje Lietuvos medicinos bibliotekos direktorė Salvinija Kocienė pasakoja apie metams bėgant persvarstytus bibliotekos veiklos prioritetus, užmegztus glaudžius ryšius su kitų šalių medicinos bibliotekomis ir asociacijomis, kasdienį specializuotos bibliotekos darbą.
Tema: laiko iššūkiai. Žvilgsnis į Lietuvos medicinos biblioteką: veiklos pokyčius per karantiną, išryškėjusius vartotojų poreikius, bibliotekos istoriją ir išskirtinumą, bendradarbiavimą su kitomis šalies bibliotekomis. Straipsnį parengė Regina Vaišvilienė ir Vaiva Markevičiūtė.
Įvykis. Šiais metais akcijos „Lietuva skaito!“ organizatoriai skaitytojus pasitiko šūkiu „Atrask klasikus!“ Į šį iššūkį kūrybiškai pažvelgė tiek bibliotekos, bendruomenės, tiek pavieniai literatūros mėgėjai. Tradicines ankstesnių metų renginių viešosiose erdvėse formas pakeitė virtualūs skaitymai, protų mūšiai, plakatai bei konkursai, dedikuoti literatūros klasikų atminimui ir darbams. Pasakoja Silvija Stankevičiūtė.
Šiandien aktualu. Daiva Janavičienė svarsto, kad nors bibliotekų ir kitų pelno nesiekiančių organizacijų
paslaugų samprata skiriasi nuo nuostatų, kuriomis vadovaujasi verslo organizacijos, bibliotekoms būtina parodyti savo reikalingumą bendruomenėms ir teikiamomis paslaugomis kurti pridėtinę vertę. O kintantys skaitytojų poreikiai yra svarbiausia priežastis keisti bibliotekų teikiamas paslaugas.
Pokalbis. 2019 metų geriausio jaunojo bibliotekininko vardą pelniusi Vilniaus savivaldybės centrinės bibliotekos rinkodaros vadybininkė Julija Glosaitė pasakoja apie rinkodarą ir kūrybiškumą bibliotekoje, svarbiausius nuveiktus savo darbus ir pomėgius, taip pat apie tai, kokie likimo vingiai ją atvedė dirbti bibliotekoje. Kalbėjosi Vaidenė Grybauskaitė.
Tyrimai. Išmintingai administruojamos bibliotekų paskyros socialiniuose tinkluose gali būti geriausia vizitinė kortelė ir pritraukti sėkmę ir, atvirkščiai, netinkamai pateikta informacija – lemti prastą nuomonę apie ją. Dalia Jaskonienė aptaria Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Bibliotekininkystės skyriaus 2020 m. kovo–balandžio mėnesiais atliktą tyrimą „Socialiniai tinklai kaip bibliotekų veiklos instrumentas“.
Bibliotekų turtai. „Tarp knygų“ redakcija, siekdama aktualinti nacionalinį dokumentinį kultūros paveldą, užtikrinti jo sklaidą, parengė „Pasaulio atminties“ nacionalinio registro naujienų pristatymo ciklą. Šiame numeryje Lara Lempertienė pristato Elijo ben Saliamono Zalmano (1720–1797), vadinamo Vilniaus Gaonu (Išminčiumi), darbus, saugomus Nacionalinėje bibliotekoje.
Nauji leidiniai. Tomasz Błaszczak pasakoja apie neeilinę asmenybę – Władysławą Wielhorskį ir Nacionalinės bibliotekos išleistą jo 1915–1917 m. rašytą dienoraštį. Tai unikalus Pirmojo pasaulinio karo metraštis, be to, iki šiol visiškai nežinomas, anksčiau neskelbtas šio publicisto kūrinys.
Tomas Petreikis pristato solidžios apimties Jono Nekrašiaus žinyną „Šiaulietiška spauda XVI–XXI a.: leidybos, platinimo ir saugojimo įstaigos“. Šiaulių praeities ir dabarties tyrėjai, kraštotyrininkai, muziejų ir bibliotekų bendruomenių nariai ir visi besidomintieji šioje knygoje ras koncentruotų žinių visomis knygos kultūros temomis.
Biblioteka ir jos vardas. Rita Grišienė pasakoja, kaip Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešoji biblioteka įprasmina jai suteiktą rašytojos, visuomenės veikėjos vardą: tai ir kasmet teikiama literatūrinė premija, ir Žemaitės skaitymai, ir masiškiausio skaitymo rekordas, ir kiti projektai, skirti iš naujo atrasti nepažintus Žemaitės asmenybės, kūrybinio palikimo aspektus.
Žmonės ir laikas. Jurgita Kristina Pačkauskienė bando chronologiškai dėlioti senos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų giminės palikuonio, kariškio, Lietuvių mokslo bičiulių draugijos nario, vieno iš Senovės paminklų saugojimo draugijos organizatorių ir vadovų Valerijano Dobužinskio biografiją. Šios biografijos nėra nei spausdintiniuose, nei virtualiuose šaltiniuose. Medžiaga rinkta iš Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugomo Dobužinskių šeimos archyvo ir publikuotų Lietuvos dailininko ir kultūros veikėjo Mstislavo Dobužinskio prisiminimų.
Bendraukime ir socialiniame tinkle „Facebook“: Žurnalas „Tarp knygų“!
Primename, kad žurnalą galima užsisakyti visuose AB Lietuvos pašto skyriuose. Vieno numerio kaina – 2,25 Eur (plius pašto paslaugos: mieste – 0,34 ct; kaime – 0,51 ct).
Dėl žurnalo įsigijimo taip pat galima kreiptis į Nacionalinės bibliotekos (Gedimino pr. 51, Vilnius) Informacijos ir registracijos punktą (II a., tel. (8 5) 249 7028) ir Leidybos skyrių (tel. (8 5) 263 9111 arba el. paštu
Pirmame viršelyje
Kompozicija, sukurta pagal Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos plakatą, skirtą 2020 m. akcijai „Lietuva skaito!“ Dailininkė Rasa Juršienė. Algimanto Navicko nuotraukoje – Zarasaičio ežero paplūdimys.