2020 m. birželio 9 d.

Lietuva pasaulio atmintyje. Kuo didžiuotis? Ko tikėtis?

2019 m. UNESCO „Pasaulio atminties“ programos Lietuvos nacionalinį registrą papildė 6 nauji dokumentų rinkiniai. Jiems pristatyti Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir jos mėnraštis „Tarp knygų“ 2020 m. įgyvendina Lietuvos kultūros tarybos iš dalies finansuojamą projektą „UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinio registro dokumentų (įrašytų 2019 m.) aktualizavimas ir sklaida“ – rengia žurnalo 7 publikacijų ir 5 vaizdo įrašų ciklą „Lietuva pasaulio atmintyje“.

Pristatome 1-ąją laidą „Lietuva pasaulio atmintyje. UNESCO dokumentinis paveldas“.   

„Kalbėti apie Lietuvos dokumentinį paveldą pasaulio atmintyje tik nacionaliniu lygmeniu nelabai įmanoma, o gal net ir neprasminga. Lietuvos geografinės ribos gana jaunos, nulemtos politinių sprendimų, dažniausiai nesusijusios su buvusiomis kultūrinių erdvių ribomis“­, – sako UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinio komiteto pirmininkas prof. dr. Rimvydas Laužikas. Apie tai byloja ir Lietuvos įnašas į UNESCO dokumentinio paveldo programos „Pasaulio atmintis“ tarptautinį registrą: Lietuva nėra pateikusi individulių, o tik bendras su kitomis valstybėmis paraiškas. Anot R. Laužiko, tuo reikėtų ne stebėtis, bet didžiuotis.

Kaip teigia pašnekovas, su Lietuva susiję „Pasaulio atminties“ tarptautinio registro dokumentų rinkiniai puikiai iliustruoja Lietuvos santykį su trimis reikšmingomis kultūrinėmis ir civilizacinėmis erdvėmis. Liublino unijos aktas (įtraukta 2017 metais, bendra Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos, Latvijos ir Ukrainos paraiška) kartu su Radvilų archyvais ir Nesvyžiaus bibliotekos kolekcija (įtraukta 2009 metais, bendra Baltarusijos, Lietuvos, Lenkijos, Rusijos Federacijos, Suomijos ir Ukrainos paraiška) reprezentuoja Abiejų Tautų Respublikos erdvę. Baltijos kelio dokumentai (įtraukta 2009 metais, bendra Lietuvos, Latvijos ir Estijos paraiška) primena apie trijų Baltijos šalių bendrą istorinį likimą. O Lietuvos dalyvavimas teikiant Meksikos aškenazių bendruomenės tyrimų ir dokumentacijos centro XVI–XX a. kolekcijos paraišką (įtraukta 2009 metais) pabrėžia Lietuvos vaidmenį judaikos civilizacinėje erdvėje.   

Jungtinių su kitomis šalimis paraiškų teikimas liudija ne tik apie plačias Lietuvos kultūrines ir istorines erdves, bet ir apie sėkmingus regioninio bendradarbiavimo pavyzdžius. R. Laužikas atkreipia dėmesį į Lietuvos, Lenkijos ir kitų susijusių šalių sugebėjimą susitarti dėl Liublino unijos akto ir kartu pateikti šį nevienareikšmiškai istorikų ir visuomenės  vertinamą dokumentą  kaip vertingą pasaulio istorijai objektą.  

Apie sėkmingus regioninio bendradarbiavimo atvejus labai svarbu kalbėti dabar, kai UNESCO „Pasaulio atminties“ programa tarptautiniu lygiu išgyvena krizę. Šiuo metu dėl šalių konfliktų, susijusių su skirtingomis kai kurių istorinių įvykių ir juos liudijančių dokumentų interpretacijomis, UNESCO „Pasaulio atminties“ tarptautinis registras yra sustabdytas. Atrodo, kad kai kurios šalys sunkiai susitaria dėl tų dokumentinio paveldo objektų, kurie, cituojant programinius UNESCO dokumentus, turėtų „nepagražintai priminti pasaulio įvykius“.

Gal programos stagnacijos pavyktų išvengti daugiau dėmesio skiriant kitai UNESCO saugomų dokumentų grupei – gražiausiems ir iškiliausiems žmonijos pasiekimams, žmonijos meninės ir literatūrinės kūrybos paveldui? Juk tarptautiniame „Pasaulio atminties“ registre pamatysime garsių kompozitorių, literatų veiklą ir gyvenimą iliustruojančius rankraščius ir dokumentus.

R. Laužiko manymu, vertinant istorijos ir kultūros santykį tarptautiniame ar nacionaliniame registre, neįmanoma kultūros lyg kapsulės išlupti iš istorinio konteksto. Be to, net ir skiriant daugiau dėmesio meninei kūrybai, istoriniai klausimai ir nesutarimai niekur nedings. Juos reikia spręsti dabar, nepaliekant tos pačios naštos ateinančioms kartoms. „Kaip išeitį matau regioninį ir tarptautinį mokslininkų, ekspertų, bet ne politikų bendradarbiavimą“,­ – sako istorikas, paveldo ekspertas, kartu pripažindamas, kad su diktatūrinėmis šalimis ir ekspertinis bendradarbiavimas gali būti neįmanomas. 

Kol tarptautinis „Pasaulio atminties“ likimas neaiškus, programa prasmingai plėtojama nacionaliniu lygmeniu.

Pirmosios ciklo „Lietuva pasaulio atmintyje“ laidos įraše kalbama ir apie kitus dokumentinio paveldo saugojimui ir sklaidai aktualius klausimus. Taip pat apie tai, kodėl elektroninės komunikacijos laikais, kai kuriama kaip niekada daug dokumentų, jų ir išsaugoma kaip niekada mažai.

Prof. dr. Rimvydo Laužiko straipsnis, kuriame jis pasakoja apie UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ atsiradimo aplinkybes, kriterijus, lemiančius, kuris dokumentinis objektas bus įtrauktas į tarptautinį ar nacionalinį programos registrą, publikuotas žurnalo „Tarp knygų“ kovo numeryje (2020 m. Nr. 3).