Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka po ilgos pertraukos, gyvai lankytojams pristato naują retų spaudinių parodą. Minėdami Plantenų spaustuvės (Officina Plantiniana) įkūrėjo Christophe’o Plantino (1520–1589) 500-ąsias gimimo metines, kviečiame pažinti Plantenų spaustuvę – itin svarbią įmonę Europos kultūros istorijoje. Kruopščiai parengtos, aukštos kokybės ir meniškos Plantenų spaustuvės knygos lankytojų Nacionalinės bibliotekos Parodų salėje lauks iki liepos 19 dienos.
Į parodos atidarymą susirinkusią bibliotekos bendruomenę ir svečius pasveikino Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktorė Jolanta Budriūnienė: „Džiaugiuosi, kad šia paroda pradedame naująjį susitikimų su Nacionalinės bibliotekos lankytojais etapą po karantino. Pristatomi eksponatai saugomi mūsų lobynuose, taip pat verta pažymėti, kad tai yra vieno didžiulio europinio paveldo dalis.“
Per parodos atidarymą kalbėjusi senosios knygos dailės specialistė dr. Jolita Liškevičienė pabrėžė, kad Plantenus būtina žinoti. „Plantenai, kaip knygos, išsiskyrė savo poligrafine kokybe ir estetiniu vaizdu. Ši spaustuvė beveik pirmoji pradėjo naudoti graviūras ir šį žanrą labai išplėtojo savo leidiniuose“, – atkreipė dėmesį J. Liškevičienė. Ji kvietė pamąstyti, kas buvo Ch. Plantinas, jei lyginsime Lietuvos mastu. „Pagalvojau, kad jo amžininkas ir žmogus, kuris atitiktų figūros dydį, tai – Mikalojus Radvila Juodasis. Jie veikė labai panašiai. M. Radvila Juodasis Brastoje įkūrė spaustuvę, sukvietė ten žmones ir įgyvendino išsikeltą didelį tikslą – atspausdino Brastos bibliją. Ch. Plantino didysis tikslas – Karališkoji Biblija, kuri eksponuojama šioje parodoje. Taigi, jei mes lyginsime šias dvi figūras, pamatysime, kad jie to paties mąstymo, intelektinio lygio ir tų pačių tikslų siekiantys žmonės“, – sakė senosios knygos dailės specialistė.
Parodos kuratorė dr. Milda Kvizikevičiūtė pristatė parodos įkvėpėją Ch. Plantiną, jo sukurtos spaustuvės ir knygų aktualumą knygos kultūrai, o parodos kuratorė Eva Praškevič trumpai papasakojo apie parodos eksponatus, akcentuodama vertingiausius leidinius ir svarbiausius asmenis, prisidėjusius prie knygų kokybės ir sėkmingos spaustuvės veiklos.
Renginį vedė Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Retų knygų ir rankraščių skyriaus vadovė dr. Viktorija Vaitkevičiūtė Verbickienė.