2020 m. birželio 15 d.

Lietuvos sportinės aviacijos naikinimas – nacionalinio saugumo problema

Lietuvoje yra gilios aviacijos tradicijos. Istorijos įsprausti tarp dažnai nedraugiškų kaimynų lietuviai stiebėsi į dangų. Po Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio bei lietuviškų Antano Gustaičio ANBO lėktuvų Nemuno krašto žmonės pajuto nenugalimą norą pakilti. Gyvenant nelaisvės sąlygomis tas noras išvirto į savotišką mitologiją, greta kurios visuomet pulsavo racionali, technokratinė, į sėkmę orientuota versmė –- aviacijos sportas.  

Oficialiai aviacijos sportas Lietuvoje pradėtas vystyti 1927 m. – nuo to laiko, kai Kaune buvo įkurtas Lietuvos aeroklubas. Per tuos metus buvo ir pakilimų, ir nusileidimų, tačiau skraidymo idėja, burianti apie save skirtingo amžiaus, patirties ir pažiūrų žmones, per dešimtmečius išliko patraukli, telkianti. Net tamsiausiais sovietiniais laikas sėkmingai veikė gražus būrys lietuvių aviatorių, kurių įdirbis juntamas iki šiolei.  

Skamba keistokai, tačiau po trijų nepriklausomybės dešimtmečių Lietuvos aviacijai vėl atėjo kritinių išbandymų laikai. Šiuo metu 19 savivaldybių teritorijoje esantį ilgalaikį ir trumpalaikį aviacinės paskirties valstybės turtą patikėjimo teise valdo biudžetinė įstaiga Lietuvos sporto centras. Tačiau Vyriausybė jau pradėjo įgyvendinti sprendimą aviacijos sporto bazes perduoti savivaldybėms. Šių metų pradžioje neformaliame ministrų pasitarime priimtas sprendimas pavesti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, atsižvelgiant į atitinkamų savivaldybių prašymus, parengti ir pateikti Vyriausybei teisės aktų projektus dėl Lietuvos sporto centro valdomo aviacijos sporto ir bendrosios aviacijos paskirties nekilnojamojo turto perdavimo atitinkamų savivaldybių nuosavybėn. Vyriausybė jau priėmė sprendimą perduoti Alytaus savivaldybei Alytaus aerodromą, kuris iš esmės virsta komerciniu žemės sklypu, jame nenumatyta aviacinė veikla. Panaši situacija klostosi ir Jurbarke.  

„Jei šis ydingas procesas įsibėgės, – sako Lietuvos akrobatinio skraidymo federacijos prezidentas Algimantas Žentelis, – aviacijos sporto vystymas Lietuvoje bus visiškai paralyžiuotas“. Jam antrina Lietuvos sklandymo sporto federacijos prezidentas Vytautas Sabeckis ir tvirtina, kad per 30 metų valstybė aeroklubų sporto bazėms neskyrė jokio finansavimo, o per aeroklubą federacijoms skiriamų lėšų vos pakanka išsiųsti sportininkus į tarptautines varžybas. „Viskas gula ant visuomeninių aeroklubų pečių, be jokios pagalbos ar valstybės paramos, ir dar ieškoma priežasčių, kaip juos sumenkinti, kad lengviau būtų galima atimti aerodromų žemę ir visai juos sunaikinti, kaip nereikalingus Lietuvos didžiajam sportui“, – teigia V. Sabeckis.  

Pasak Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vadovybės informacijos skyriaus vadovo Igno Stankovičiaus, matant aviacijos sporto problemas, labai svarbu iš akių neišleisti bendresnio horizonto, tiesiogiai susijusio su nacionalinio saugumo problematika. „Aerodromų perėmimas yra pirmas žingsnis naikinant Lietuvos sportinę aviaciją. Reikia elgtis priešingai – ne naikinti, o suteikti realią praktinę pagalbą Lietuvos sportinei aviacijai, turint omenyje ir tai, kokią neįkainojamą naudą ši sritis duoda valstybei ir jos žmonėms, ypač jaunajai kartai, ugdant atsakingą, sąmoningą ir susivokusį pilietį. Tai ne tik aviacijos sporto, ne tik jaunimo edukacijos, bet ir nacionalinio saugumo klausimas. Nepamirškime to!”  

Pokalbyje Nacionalinės bibliotekos TV studijoje dalyvavo aviatoriai A. Žentelis ir V. Sabeckis, dimisijos pulkininkas I. Stankovičius, moderavo Nacionalinės bibliotekos Informacijos analitikos skyriaus vadovas Ginas Dabašinskas.