2019 m. UNESCO „Pasaulio atminties“ programos Lietuvos nacionalinį registrą papildė 6 nauji dokumentų rinkiniai. Jiems pristatyti Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir jos mėnraštis „Tarp knygų“ 2020 m. įgyvendina Lietuvos kultūros tarybos iš dalies finansuojamą projektą „UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinio registro dokumentų (įrašytų 2019 m.) aktualizavimas ir sklaida“ – rengia žurnalo 7 publikacijų ir 5 vaizdo įrašų ciklą „Lietuva pasaulio atmintyje“.
Pristatome 2-ąją laidų ciklo „Lietuva pasaulio atmintyje“ laidą „Šlovės Kapitolijus Ivanui Mazepai“.
„Neaprėpiamo neaprėpsi“, – sako Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriaus darbuotoja Violeta Radvilienė apie Kairiakrantės Ukrainos Zaporožės kazokų etmonui Ivanui Mazepai skirtus tekstus ir meno kūrinius. Sunku aprėpti ir vieno ryškiausių Ukrainos istorijos veikėjų istorinio vaidmens interpretacijas.
Į kazokų ir Ukrainos istoriją, I. Mazepai skirtų literatūros, muzikos, dailės ir kitų meno kūrinių priminimą pokalbį nukreipė XVII a. leidinys lotynų kalba – aštuoniolikos puslapių knygelė Capitolium perennis gloriae („Amžinosios šlovės Kapitolijus“). Knygelės gyvavimo istoriją tyrinėjusi V. Radvilienė nustatė, kad Vrublevskių bibliotekoje saugomas „Amžinosios šlovės Kapitolijus“ yra vienintelis pasaulyje išlikęs sveikas šio leidinio egzempliorius. Į UNESCO dokumentinio paveldo programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinį registrą įtraukta ši kazokų etmoną šlovinanti panegirika pripažinta regioninės reikšmės paveldo objektu.
Unikalaus leidinio išlikimo istorija glaudžiai susijusi su sudėtingu ir tragišku kazokų etmono I. Mazepos likimu. Praėjus šimtmečiui po mirties, jo vardas ir gyvenimo istorija legendų pavidalu persikėlė į pasaulinio garso literatūros ir muzikos autorių kūrinius, tačiau I. Mazepos gyvenamuoju laikotarpiu tekstai apie jį buvo naikinami. Vargu ar rastumėme kitą taip nevienareikšmiškai vertinamą asmenį Ukrainos istorijoje. Vieniems jis – kovotojas už ukrainiečių nepriklausomybę, kitiems – gudrus avantiūristas, dar kitiems – išdavikas. Dėl perėjimo į švedų pusę Šiaurės karo metu carinės Rusijos, o vėliau ir sovietinėje istoriografijoje yra įsitvirtinęs neigiamas I. Mazepos įvaizdis, Rusijoje jis palaikomas iki šiol.
V. Radvilienė pažymi, kad sunku rasti kitą taip pažemintą istorinę asmenybę. Švietimo ir mokslo įstaigų steigėjas, reikšmingai prisidėjęs prie ukrainiečių literatūros, poezijos ir barokinės miestų architektūros raidos, vienas pirmųjų Šv. apaštalo Andriejaus ordino kavalierių, gyvenimo pabaigoje Rusijos caro Petro I nurodymu buvo prakeiktas ir atskirtas nuo Bažnyčios (po to dar 150 metų kasmet, prakeikimo dieną, kartojant prakeikimo tekstą). I. Mazepą uždrausta vadinti vardu. Tokiomis aplinkybėmis nelengva buvo išsaugoti Kijevo Mohylos kolegijoje 1690 m. sukurtą panegiriką etmonui Ivanui Mazepai.
Daugiau apie unikalų Vrublevskių bibliotekoje saugomą Lietuvai ir Ukrainai reikšmingą dokumentinio paveldo objektą – „Amžinosios šlovės Kapitolijus“ – galima skaityti dr. Daivos Narbutienės publikacijoje Nacionalinės bibliotekos žurnalo „Tarp knygų“ balandžio numeryje (2020 m. Nr. 4), o laidos įrašas čia:
Pirmosios laidos, kurioje pristatoma UNESCO programa „Pasaulio atmintis“ ir jos Lietuvos nacionalinio registro naujienos, įrašas čia.
Daugiau apie Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos ir jos mėnraščio „Tarp knygų“ projektą skaitykite čia.