2020 m. birželio 17 d.

Pradėti biblioterapijos mokymai viešųjų bibliotekų specialistams

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, bendradarbiaudama su Lietuvos biblioterapijos asociacija ir Apskričių viešųjų bibliotekų asociacija, 2020–2021 m. įgyvendina Lietuvos kultūros tarybos iš dalies remiamą projektą „Biblioterapijos taikymas bibliotekose“.

Projekto tikslinė grupė – viešųjų bibliotekų specialistai ir socialinę atskirtį patiriantys asmenys, dėl įvairių priežasčių negalintys lankytis viešosiose bibliotekose.

Birželio 4 d. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje įvyko pirmieji projekto mokymai, į kuriuos atvyko 12 dalyvių iš Šiaulių regiono: Kelmės, Mažeikių, Joniškio, Plungės, Akmenės ir kitų savivaldybių viešųjų bibliotekų, taip pat iš Šiaulių miesto savivaldybės ir Šiaulių apskrities P. Višinskio viešųjų bibliotekų. Mokymus vedė žinomi Lietuvos biblioterapijos specialistai, ilgą laiką besidomintys šia veikla, aktyviai ją populiarinantys, visoje Lietuvoje rengiantys įvairius biblioterapijos užsiėmimus: Lietuvos biblioterapijos asociacijos prezidentė, poetė, gydytoja psichoterapeutė doc. dr. Jūratė Sučylaitė, psichologė psichoterapeutė Donata Grakauskaitė-Šličienė, Vytauto Didžiojo universiteto doktorantas Vidas Dusevičius, Nacionalinės bibliotekos Bibliotekininkystės skyriaus vyriausioji metodininkė dr. Daiva Janavičienė.

Šiuose mokymuose aptartos keturios temos. D. Grakauskaitė-Šličienė praktiniame užsiėmime „Lietuvių tautosaka biblioterapijoje. Kontakto užmezgimas: darbui su specialiųjų poreikių turinčiais asmenimis“ pristatė teorinę informaciją apie individualios ir grupinės biblioterapijos taikymą, kiekvienos iš šių biblioterapijos rūšių privalumus ir trūkumus. Lektorės mokymuose atsispindėjo ir itin aktuali karantino potekstė – gyvenimo prasmės išgryninimas karantino metu, atsisveikinimas su neigiamais įpročiais. Analizuota socialinių ribų, jų svarbos darbe tema. Lektorė mokymų dalyviams pristatė kūrybines užduotis, paremtas literatūros kūriniais (S. Nėries, Maironio) ir tautosakos tekstais.

Dr. J. Sučylaitė pristatė poezijos terapijos temą, palietė šios terapijos ištakas ir pateikė teorijos. Remdamasi Marcelijaus Martinaičio, Henriko Nagio poezija, J. Sučylaitė pademonstravo, kad poezija – puiki priemonė stebėti aplinką ir fiksuoti žodines „nuotraukas“. Lektorė taip pat kalbėjo apie pumpuro sprogimą kaip pokyčio simbolį, dalyvius įtraukė į Donaldo Kajoko, Edmundo Janušaičio poezijos refleksijas.

Vido Dusevičiaus praktiniame užsiėmime aptarta biblioterapija, kaip priemonė prakalbinti specialiųjų poreikių turinčius žmones. Lektoriaus kūrybinės užduotys, paremtos literatūros tekstais, buvo pateikiamos etapais, o naujame etape užduotis vis performuojama.

Bibliotekų specialistai itin domėjosi dr. Daivos Janavičienės praktiniu užsiėmimu „Skaitymo rekomendacijos ir skaitytojų klubai. Pasakų terapija“, kuriame kalbėta apie bibliotekų paslaugas ir biblioterapijos taikymą. Lektorė pateikė ir teorinių žinių, remdamasi informacijos išteklių valdymo ir skaitytojų aptarnavimo branduolio teorija, pateikė rekomendacijų literatūros atrankai bibliotekose. Rekomenduojant literatūrą skaitytojui, svarbus jo asmeninis santykis su kūriniu, kūrinio įtaka asmenybei.

D. Janavičienė su kolege Rasa Derenčiene jau ne pirmus metus Nacionalinėje bibliotekoje organizuoja Skaitytojų klubą. Šiemet klubas įgijo unikalios patirties – veikė nuotoliniu būdu per paskyrą feisbuke. Tačiau visi klubo dalyviai nekantriai laukė karantino sušvelninimo, kad galėtų susitikti gyvai. Biblioterapijos mokymų lektoriai taip pat sutarė atidėti mokymus iki karantino švelninimo ir rengti ne nuotoliniu būdu, o gyvai. Gyvas bendravimas biblioterapijos ir skaitymo klubų veikloje tiek specialistų, tiek dalyvių pasirenkamas kaip prioritetinis.

Daugiau informacijos apie projektą čia.