Šimtas metų žmogaus gyvenime žymi nueitą ilgą ir turiningą kelią. Šimtmetis valstybės istorijoje – tarsi akimirksnis, tačiau jis gali liudyti svarbius pasiekimus, pergales, kartais skaudžius išgyvenimus ar pralaimėjimus. Sudėtingas, bet ryškus ir reikšmingas Lietuvos valstybės kūrimosi procesas įamžintas Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje eksponuojamoje parodoje „Lietuvos šimtmetis fotografijoje“.
1918 m. vasario 16 d. Vilniuje Lietuvos Taryba pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, kuriame skelbiama, kad atkuriama nepriklausoma demokratiniais pagrindais sutvarkyta Lietuvos valstybė su sostine Vilniumi. Nors Lietuvos nepriklausomybė buvo atkurta, valstybės kūrimosi procesas nebuvo lengvas. Lietuvos nepriklausomybės kovos, nacionalinės valiutos įvedimas, trys viena kitą keitusios okupacijos ir jas lydėjęs teroras, represijos, partizaninis karas, viešos protesto akcijos, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio įsteigimas, Roko maršai, lemtinga 1990 m. Kovo 11-oji, narystė NATO ir Europos Sąjungoje – tai ne tik chrestomatiniai istorijos įvykiai, įamžinti dokumentuose, vadovėliuose, kino filmuose ir literatūros kūriniuose. Tai procesai, tiesiogiai veikę žmonių gyvenimus, jų kasdienybę.
Tarpukariu prekių įvairove galėjusios pasigirti parduotuvės sovietmečiu ištuštėjo dėl deficito, savitą tarpukario modernizmo architektūrą keitė masinė gyvenamųjų rajonų statyba, keitėsi ir žmonių apranga, švenčių tradicijos. Sovietmečiu varžyta religijos laisvė nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje vėl atgimė. Naujas istorinis laikotarpis pasižymėjo religinio kulto pastatų funkcijų atkūrimu ir religinių praktikų puoselėjimu. 1993 m. rugsėjo 4–8 d. Lietuvoje lankėsi popiežius Jonas Paulius II ir Kryžių kalne aukojo šv. Mišias. Visai tai įamžinta žmonių atmintyje ir fotografijose.
Parodoje eksponuojama 31 fotografija, kurioje atspindėti svarbūs Lietuvos istorijos įvykiai ir datos, urbanizacijos, modernizacijos procesai, kultūros, architektūros bruožai, taip pat užfiksuoti kasdienybės istorijos ženklai: žmones supusi aplinka, jų apranga, įpročiai, dvasinės praktikos, švenčių elementai. Meniškose fotografijose įamžinti svarbūs, kai kuriais atvejais lemtingi laiko ženklai: pirmoji dainų šventė, Lietuvos dalyvavimas pasaulinėse parodose, pirmieji į tremtį lietuvius vežantys ešelonai, protestai prieš sovietinę okupaciją ir terorą, nepriklausomybę liudijančių paminklų atstatymas ir atsisveikinimas su okupaciją menančiais simboliais, popiežiaus Jono Pauliaus II vizitas Lietuvoje ir daugelis kitų.
Parodoje eksponuojamos Vytauto Augustino, Mariaus Baranausko, Antano Burkaus, Ričardo Dailidės, Roberto Dačkaus, Ramūno Danisevičiaus, Izidoriaus Girčio, Romualdo Požerskio, Mejerio Smečechausko, Antano Sutkaus, Raimondo Urbakavičiaus, Virgilijaus Usinavičiaus 1918–2018 m. laikotarpio nuotraukos. Fotografijos atrinktos iš Lietuvos centrinio valstybės, Lietuvos ypatingojo, Kauno arkivyskupijos kurijos, Lietuvos fotomenininkų sąjungos archyvų, taip pat iš Vokietijos Federacinės Respublikos užsienio reikalų ministerijos politinio archyvo ir privačių kolekcijų.
Parodos iniciatorius – Lietuvos fotomenininkų sąjunga. Parodos kuratorius – Kauno fotografijos galerijos vadovas Gintaras Česonis. Rengėjai – istorikai dr. Brigita Tranavičiūtė ir Arvydas Pakštalis.
Paroda eksponuojama iki rugpjūčio 25 d.
SVARBU! Laikantis saugumo reikalavimų žiūrovų skaičius ribojamas. Lankytojai, turintys ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymių, į renginį neįleidžiami. Žiūrovams rekomenduojama dėvėti apsaugines veido priemones. Atsiprašome už nepatogumus.
Trumpai apie parodą
Data | liepos 14 d. – rugpjūčio 25 d. |
Vieta | Valstybingumo erdvė, II a. |
Partneriai | Lietuvos fotomenininkų sąjunga |
Daugiau informacijos | socialiniame tinkle „Facebook“ |