2020 m. liepos 23 d.

COVID-19 naratyvo analizė iš kalbinės ir psichologinės perspektyvos

Kaip žadėta Kalbos klubo klausytojams, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje tęsiama COVID-19 naratyvo analizė. Šį kartą naratyvas aptariamas ir iš psichologinės pusės. 

Primename, kad kiekvienas reiškinys šiuolaikinėje sociokultūrinėje aplinkoje turi savo naratyvą (naratyvus). Naratyvo atsiradimui didelę, nors kartais ir neįvertinamą reikšmę turi kalba: leksika, semantinės konstrukcijos, tropai, stilistinės priemonės. Žodžių semantika gali būti „klastinga“, nes prasmės formavimo mechanizmuose veikia sudėtingas reiškinys – žodžio sąvoka ir reikšmės asociacijos sukuria implikacijas, darančias įtaką reiškinio vertinimui.

Ar leksinės implikacijos daro poveikį psichologiniam žmogaus būviui? Akademinio „Lietuvių kalbos žodyno“ duomenimis, panika semantiniais ryšiais yra susijusi su tokiais žodžiais kaip išgyvenimas, išgyventi, liga, ligonis, mirti, mirtis, mirusysis, numirėlis, lavonas, išgąstis, gąsdinti, išsigąsti, baimė, bijoti, jaudulys, jaudintis, grėsti, grėsmė, grėsminga, grėsmingai, pavojus, pavojinga, pavojingai, nelaimė, nelaimingas, nelaimingai ir t. t.

Ar neatsakingas šių žodžių vartojimas gali turėti padarinių visuomenės psichinei sveikatai pandemijos metu? Jei žodžiai nesąmoningai ir (arba) pusiau sąmoningai daro poveikį žmogaus psichinei būklei, tai galima juos paversti galinga manipuliacine jėga. Ką daryti, kad taip neatsitiktų? Kaip psichologai vertina posakį „Žodis žeidžia, žodis gydo“? Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus išgirsite vaizdo įraše. Nacionalinės bibliotekos Lituanistikos skyriaus darbuotoja prof. Jolanta Zabarskaitė kalbina psichologę ir rašytoją Genovaitę Petronienę.

Kviečiame žiūrėti.