Nacionalinėje bibliotekoje – Pasaulinis lietuvių kalbos ir kultūros vasaros forumas

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko Pasaulinis lietuvių kalbos ir kultūros vasaros forumas, jo dalyviai ir svečiai kalbėjo apie lietuvių kalbos ir lietuvybės sklaidos galimybes, lituanistinio ugdymo svetur patirtis, procesus ir svarbą. Jau daugiau nei 19 metų Vytauto Didžiojo universitetas rengia lietuvių kalbos ir kultūros kursus užsieniečiams ir trečius metus organizuoja intensyvias lituanistines studijas užsienio lituanistinių mokyklų mokytojams. Šiemet COVID-19 koreguoja ir vasaros mokyklų planus, tad iššūkiai paverčiami naujomis ir netikėtomis lietuvių kalbos ir lietuvybės sklaidos galimybėmis. Forumu pradėti nuotolinių studijų kursai mokytojams, gyvenantiems ir dirbantiems svetur, taip pat įvairiose pasaulio šalyse lietuvių kalbos, kultūros, istorijos besimokantiems studentams.

Forumo dalyvius ir svečius sveikino bei apie lituanistinio ugdymo svarbą kalbėjo pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas akademikas Eugenijus Jovaiša, VDU rektorius prof. dr. Juozas Augutis, Nacionalinės bibliotekos generalinio direktoriaus pavaduotoja informacijos išteklių ir paslaugų plėtrai Sandra Leknickienė. Forume taip pat dalyvavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Užsienio lietuvių skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Žemgulienė, VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Vilija Salienė, Švietimo mainų paramos fondo Aukštojo mokslo programų skyriaus vadovė Kristina Raukštienė, Nacionalinės bibliotekos Dokumentų paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus vyriausioji metodininkė-tyrėja, lietuvių išeivijos publikuoto paveldo puoselėtoja ir skleidėja dr. Dalia Cidzikaitė, Lituanistinių studijų dėstytoja, Vilniaus lietuvių namų mokytoja metodininkė Greta Botyriūtė-Skiotienė. Forumą moderavo VDU Tarptautinių ryšių departamento Švietimo akademijos Tarptautinių ryšių skyriaus vadovė, lietuvių kalbos ir kultūros kursų vadovė Vilma Leonavičienė.

Vasaros pradžioje pasklido džiugi žinia, kad pirmoji šalies ponia D. Nausėdienė priėmė Pasaulio lietuvių bendruomenės kvietimą ir sutiko globoti po visą pasaulį pasklidusios lietuvių diasporos lituanistinio švietimo veiklą. Sveikindama susirinkusiuosius D. Nausėdienė atkreipė dėmesį, kad forumo dalyviai prisideda prie stiprios, vieningos valstybės, vieningos kultūrinės bendruomenės formavimo per lituanistinį švietimą ir lietuvių kalbos sklaidą pasaulyje. Pirmoji šalies ponia džiaugėsi, kad Pasaulio lietuvių bendruomenės švietimo tarybos atlieka labai svarbų darbą koordinuodamos lituanistinį švietimą daugybėje šalių, todėl užsienyje gyvenančių, dirbančių lietuvių vaikai gali mokytis lietuvių kalbos.

Pasak lietuvių kalbos ir kultūros kursų vadovės Vilmos Leonavičienės, nors įprastai studijos vyksta Lietuvoje, gyvai susibūrus lituanistinio ugdymo mokytojams ir studentams iš viso pasaulio, labai trūksta gyvo žmogiško kontakto, kursai nuotoliniu būdu yra ir iššūkis, ir galimybė. Anot jos, kursų poreikis yra didelis ir tai rodo dalyvių skaičius: net 25 užsienio lituanistinių mokyklų mokytojai iš 10 pasaulio šalių nuotoliniu būdu tobulins lietuvių kalbos, pedagoginius ir kitus įgūdžius, dalinsis patirtimi su Lietuvos pedagogais, kultūros, meno atstovais. Į studijas jungiasi 115 studentų iš įvairių pasaulio kampelių. „37 šalys švęs lietuvybę, lietuvių kalbos ir kultūros šventę. Neabejojame, kad nuotolinės studijos turės kitokią kokybę, iššūkį“, – mintimis dalijosi V. Leonavičienė.

Nacionalinės bibliotekos generalinio direktoriaus pavaduotoja informacijos išteklių ir paslaugų plėtrai S. Leknickienė pristatė Nacionalinės bibliotekos indėlį į ne vienus metus vykstančių lietuvių kalbos ir kultūros kursų puoselėjimą. Pasak jos, Nacionalinės bibliotekos darbuotojai lituanistinių kalbos ir kultūros kursų dalyviams ne kartą skaitė pranešimus istorinėmis, kultūros, sociologinėmis, kalbinėmis ir daugeliu kitų temų, rengė bei skatino įsitraukti į kursų dalyviams ir visuomenei atviras diskusijas kalbos, tapatybės, lietuvių kultūros bei daugeliu kitų reikšmingų temų, pristatė Nacionalinės bibliotekos veiklas, organizavo ekskursijas. Taip užmegzti tvarūs ryšiai su užsienyje lietuvybę puoselėjančiais pedagogais, gilintasi į tai, kuo Nacionalinė biblioteka gali prisidėti prie lietuvybės sklaidos ir puoselėjimo svetur, diskusijose aptarti opūs ir aktualūs visame pasaulyje gyvenantiems lietuviams klausimai.

VDU rektorius prof. dr. Juozas Augutis svarstė, kad susiklosčiusi neeilinė situacija pažėrė galimybių, kurias privalu išnaudoti. Pasak jo, simboliška ir svarbu, kad atidarymas vyksta Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje. VDU jau porą metų greta atsakomybių, kurios teko nuo universiteto veiklos atkūrimo, prisiėmė dar vieną misiją – mokytojų rengimą. „Ryšys per mokytoją yra labai svarbus. Tai buvo svarbu prieš šimtmečius, nė kiek aktualumas nesumažėjo dabar. Ne be reikalo kreipiamas dėmesys į mokytojus, dirbančius ne Lietuvoje, bet lietuviškose mokyklose, centruose svetur. Turbūt tai viena priežasčių, kodėl šiame forume beveik 120 klausytojų. Svarba mokytojo, ypač lituanisto, neišmatuojama“, – mintimis dalijosi J. Augutis. Anot jo, tai ypač svarbu dabar, kai Lietuva nepriklausoma ir lietuviai turi plačias galimybes sklisti po pasaulį. „Mes esame pasaulio dalis ir išlaikyti tai, kas mus visus sieja, kalbą ir meilę kalbai, galime tik per mokytojus“, – kalbėjo J. Augutis.

Akademikas E. Jovaiša akcentavo lietuvių kalbos spalvingumą, turtingą žodyną, išskirtinumą. „Galvodamas apie nuostabius žmones, kurie sėdi čia ir ten, toli, suprantu, kokio reikia pilietiškumo, didžiulio noro būti mūsų kultūros dalimi ir skleisti nuostabią kultūrą. Mūsų kultūra yra nuostabi, įstabi ir pasauliui esame įdomūs todėl, kad esame skirtingi, kitokie. Nors esame tie patys žmonės, tradicija, kalba, aplinka mus padarė skirtingus“, – kalbėjo E. Jovaiša.

Daugiau nuotraukų ›