2020 m. liepos 29 d.

Skaitykime knygas ir pažinkime vieną žymiausių Lietuvos istorinių asmenybių – Barborą Radvilaitę

Lietuvos didžioji kunigaikštienė ir Lenkijos karalienė Barbora Radvilaitė – viena garsiausių, labiausiai žinomų istorinių asmenybių. Šiais metais minimas šios moters 500 metų jubiliejus.

Didikės gyvenimas apipintas mitais ir legendomis. Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės istorija bei vedybos – ypatingas atvejis XVI a. vidurio istorijoje. Valdovas, nesilaikydamas viduramžių Europos papročių, nugalėjęs tėvų, didikų ir visuomenės pasipriešinimą, iš meilės vedė nekarališkos giminės atstovę. Šios charizmatiškos asmenybės neilgą gyvenimą ir mirties aplinkybes tyrinėjo istorikai, likimą aprašė rašytojai ir poetai, drobėse įamžino dailininkai, iki šiol apie ją statomos pjesės, kuriami miuziklai.

Parinkome įvairių žanrų literatūrą, kuri padės jums papildyti Lietuvos istorijos žinias ir geriau pažinti vieną žymiausių senosios Lietuvos moterų.

Svarbius, Barboros Radvilaitės biografiją analizuojančius veikalus parengė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didikų Radvilų giminės istorijos tyrinėtoja Raimonda Ragauskienė. Monografijoje „Barbora Radvilaitė“ autorė išsamiai aprašo Barboros Radvilaitės biografiją. Daugiausia dėmesio skiriama jos asmenybės ir gyvenimo visumai atskleisti, neapsiribojama tik Barboros ir Žygimanto Augusto meilės istorija. Autorė aptaria ir Barboros Radvilaitės įvaizdį lietuvių istorinėje sąmonėje, stengiasi atskleisti Barborą kaip gyvą žmogų, o ne kaip ant pjedestalo stovinčią istorinę asmenybę. „Barboros Radvilaitės laiškai Žygimantui Augustui ir kitiems“ – tai studija apie XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės moterų korespondenciją. Knygoje platesniame XVI a. LDK kontekste analizuojami Barboros Radvilaitės laiškai vyrui Žygimantui Augustui, broliui Mikalojui Rudajam ir kitiems artimiems giminaičiams. Ši kūrinį galite skaityti ir portale www.epaveldas.lt.

Knygoje „Kunigaikštytės Barboros auka“ lietuvių istorikė Ona Matusevičiūtė į Barborą Radvilaitę pažvelgia netradiciškai, pabrėždama jos nuolankumą ir pasiaukojimą. Leidinys skirtas LDK kunigaikštienės karūnavimo 450 metų sukakčiai paminėti. Išsamiai ir savitai šios moters gyvenimą knygoje „Barbora Radvilaitė“ aprašė lenkų istorikas Zbigniewas Kuchowiczius. Eseisto Juliaus Pastarnoko kūrinyje „Karūna – erškėtrožių vainikas“ Barbora Radvilaitė pateikiama kaip viena garsiausių ir patraukliausių istorinių asmenybių, simbolizuojančių grožį, laimę, meilę, tragediją ir gyvenimo trapumą.

Žinoma meno istorikė Marija Matušakaitė, kurios studijų ir domėjimosi spektras labai platus – nuo Lietuvos skulptūrinių antkapių, aprangos, XVI–XVIII a. portreto Lietuvoje, senosios medžio skulptūros ir dekoratyvinės drožybos iki procesijų altorėlių Lietuvoje, parengė knygą „Karalienė Barbora ir jos atvaizdai“. Autorė gyvai nušviečia istorinį foną, aptaria to laikotarpio asmenybes, įamžintas meno kūriniuose, pristato seniausius Barboros portretus (XVI a.) ir vėlesnius jų variantus, analizuoja portreto tapybos Lietuvoje ir Europoje ypatybes, aptaria XIX a. atvaizdus ir kūrinius, nepagrįstai siejamus su Barbora Radvilaite.

Gausiai iliustruotoje literatūrologės Viktorijos Daujotytės-Pakerienės filologinėje studijoje „Arčiau Lietuvos“ pateikiami visi žinomi Barboros Radvilaitės atvaizdai. Pusę knygos sudaro V. Daujotytės tekstas, kuriuo autorė primena trumpą ir trapią Barboros Radvilaitės gyvenimo liniją, pasitelkdama garsiųjų Lietuvos istorikų veikalus ir juose pateiktus faktus. Savo mintis autorė apipina poetų Juditos Vaičiūnaitės, Marcelijaus Martinaičio eilėraščiais, ištraukomis iš Juozo Grušo dramos „Barbora Radvilaitė“ monologų, primenamas ir legendinis Jono Jurašo 1972 m. spektaklis Kauno dramos teatre su karališkosios poros vaidmenis atlikusiais Rūta Staliliūnaite ir Kęstučiu Geniu.

Pažintį su šia įstabia moterimi galima pratęsti skaitant grožinės literatūros kūrinius. Juozo Grušo pjesė „Barbora Radvilaitė“ – tai jausmų drama, kurioje, nors ir vaizduojami XVI a. Lietuvos ir Lenkijos istoriniai įvykiai bei asmenys, pagrindinis dėmesys sutelktas į dviejų žmonių meilės išgyvenimus. Pagrindiniai herojai tiki, kad žmoniškumo ir valdžios santarvė gali ir turi viešpatauti žemėje. Kūrinį galite skaityti ir portale www.epaveldas.lt.

„Romanas apie karalienę Barborą, kuri mylėjo ir buvo beprotiškai mylima. Gal ir jūs pajusite tokį malonų svaigulį skaitydami, kokį jutau rašydamas“, – mintimis apie istorinį romaną „Karalienė Barbora“ dalijasi autorius Edmundas Malūkas.

Renatos Šerelytės romane „Raganos širdis“ pasakojama paslaptinga Barboros Radvilaitės ir jos patikėtinės Magdalenos istorija, kurioje susipina ištikimybė ir išdavystė, klasta ir meilė, garbė ir nuopuolis, nuodai ir špagos. Autorė atskleidžia šios neeilinės moters gyvenimo istoriją, jos asmenybės žavesį ir trumpai patirtą karūnacijos triumfą. El. knygą skaitykite portale ibiblioteka.lt.

Apie Barborą Radvilaitę rašoma knygoje „Aukso amžiaus damos“, leidinuke „Barboros“,  biografiniuose žinynuose „Vilniaus vardai“, „Vilniaus atminimo knyga“, „100 iškiliausių Lietuvos žmonių“.

Naujų atradimų!