Kviečiame susipažinti – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Humanitarinių mokslų skaitykloje parengta vokiečių filosofui Georgui Wilhelmui Friedrichui Hegeliui (1770 08 27 – 1831 11 14) skirta knygų ekspozicija.
Šiemet pasaulis mini G. Hegelio 250 metų gimimo sukaktį. G. Hegelio filosofija – vokiečių idealistinės filosofijos viršūnė. Jis sugebėjo visą gamtinį, istorinį ir dvasinį pasaulį pavaizduoti kaip nuolat judantį, kintantį, persitvarkantį ir besivystantį reiškinį ir pamėgino atskleisti vidinį šio judėjimo bei vystymosi ryšį.
G. Hegelis gimė Stuttgarte, administracijos tarnautojo šeimoje. Čia baigė gimnaziją, paskui Tübingene studijavo teologiją ir filosofiją. Jauną G. Hegelį gyvenimas ilgokai blaškė iš vienos vietos į kitą. Baigęs studijas, kelerius metus dirbo Šveicarijoje, o vėliau Frankfurte prie Maino turtingų šeimų vaikų auklėtoju. 1801 m. tapo Jenos universiteto docentu, vėliau profesoriumi. Bamberge dirbo žurnalo redakcijoje, Niurnberge aštuonerius metus buvo klasikinės gimnazijos direktoriumi. Tik 1816 m., būdamas jau 46-erių, gavo filosofijos katedrą Heidelbergo universitete, o po dvejų metų buvo pakviestas profesoriauti į Berlyną. Čia dirbo iki mirties, skaitė logiką, gamtos filosofiją, psichologiją, prigimtinę teisę, istorijos filosofiją, estetiką, religijos filosofiją. G. Hegelis buvo sauso, šalto, flegmatiško būdo, nuo pat jaunumės turėjo senio bruožų. Pats save laikė blaiviu ir tiksliu mąstytoju, turėjo išskirtinį minčių kūrėjo ir sistemintojo gebėjimą, nepaprastai abstraktų mąstymą. Daugybę mokinių traukė milžinišku užmoju visas filosofines problemas susieti į sistemą ir išspręsti vadovaujantis vienu principu. G. Hegelio idėjas toliau plėtojo hėgelizmas ir neohėgelizmas. Jo filosofiją interpretavo S. Kierkegaard‘as, K. Marxas, M. Heideggeris, H. G. Gadameris ir kt.
Paties G. Hegelio pastangomis buvo išleisti keturi stambūs jo veikalai: „Dvasios fenomenologija (Phänomenologie des Geistes, 1807, liet. k. 1997), „Logikos mokslas“ (Wissenschaft der Logik, 2 t., 1812–1816), „Filosofijos mokslų enciklopedija“ (Enzyklopädie der philosophischen Wissenschaften, 1817) ir „Teisės filosofijos apmatai (Gründlinien der Philosophie des Rechts, 1820, liet. k. 2000). Ne mažiau svarbūs buvo ir kiti G. Hegelio darbai – istorijos filosofijos, filosofijos istorijos, estetikos, gamtos filosofijos bei religijos filosofijos paskaitos, bet ankstyva ir staigi mirtis sutrukdė jam sutvarkyti tuos darbus iki galo. Mirė G. Hegelis 1831 m. liepos 14 d. per Berlyne siautusią epidemiją. Mirė dar pilnas jėgų. Minėtus rankraščius – paskaitų konspektus, korespondenciją ir kt. – sutvarkė ir išleido filosofo pasekėjai, buvę mokiniai, ir sūnus Karolis. Į lietuvių kalbą išversta „Istorijos filosofija“ (1990), „Filosofijos istorijos paskaitos“ (3 t., 1999–2001).
Visuose Hegelio veikaluose išdėstyta labai įvairiapusė filosofijos sistema, kurią mąstytojas triadų principu suskirstė į logiką, gamtos filosofiją ir dvasios filosofiją. Kiekviena dalis savo ruožtu dar skirstoma į tris, o šios – vėl skirstomos triadomis ir t. t. Pavyzdžiui, dvasios filosofija skirstoma į subjektyvią dvasią, objektyvią dvasią ir absoliutinę dvasią, subjektyvi dvasia – į antropologiją, fenomenologiją ir psichologiją ir t. t.
Iš gausios literatūros apie G. Hegelio gyvenimą ir kūrybą atkreiptinas dėmesys į naujausias knygas, papildžiusias Humanitarinės skaityklos atviruosius fondus. „The Oxford handbook of Hegel“ tai išsami Hegelio filosofijos studija, autoritetingas tyrimas. 35 žinomi ekspertai ir jauni mokslininkai nagrinėja Hegelio darbus chronologine seka – nuo pirmųjų publikacijų iki paskutinių paskaitų. Baigiamojoje dalyje daugiausia dėmesio skiriama Hegelio palikimui, vaidmeniui formuojant Marxo filosofiją ir reikšmę šiuolaikinei liberaliai politinei filosofijai.
„Hegel and modern society“ – Charleso Tayloro tyrimas apie Hegelio socialinę ir politinę mintis tebėra aktualus šiuolaikinei visuomenei. Be redakcijos įžangos ir pratarmės, kurią parašė Frederikas Neuhouseris, yra ir biografinės pastabos apie G. Hegelį, išsami bibliografija ir vardų ir dalykų rodyklė.
Su G. Hegeliui skirta knygų ekspozicija kviečiame susipažinti Nacionalinės bibliotekos Humanitarinių mokslų skaitykloje, o literatūros, esančios kituose bibliotekos fonduose, sąrašą pateikiame čia.
Primename, kad Nacionalinės bibliotekos informacijos paieškos konsultantai padeda parinkti labiausiai tinkamą medžiagą studijoms ar tyrimams, pataria, kaip efektyviai naudotis bibliotekoje esančiais dokumentais, kaip surasti reikiamą leidinį kitoje bibliotekoje, siūlo pagalbą naudojantis elektroniniais ištekliais. Daugiau informacijos rasite čia.
Trumpai apie parodą
Data | rugpjūčio 24 d. – rugsėjo 25 d. |
Laikas | Nacionalinės bibliotekos darbo laiku |
Vieta | Humanitarinių mokslų skaitykla, III a. |
Dalyvavimas | įėjimas laisvas |
Daugiau informacijos | socialiniame tinkle „Facebook“ |