Abiejų Tautų Respublikos situacija lėmė, kad XVIII a. į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinę Vilnių vietiniai bei kitų šalių valdantieji asmenys bei jų šeimos nariai atvykdavo gana retai. Rusijos imperatoriaus Petro I ir Abiejų Tautų Respublikos karaliaus Augusto II, vėliau Abiejų Tautų Respublikos karaliaus Stanislovo Leščinskio vizitai buvo nulemti Šiaurės karo veiksmų, o Augusto III sūnaus Karolio Kristiano vizitas 1759 m. buvo reta išimtis.
XVIII–XIX a. sandūroje, kai Vilnius tapo Rusijos imperijos gubernijos miestu, karališkųjų asmenų vizitai tapo nuolatiniais. 1796 m. Vilnius sulaukė išskirtinio svečio – čia atvyko ir buvo iškilmingai sutiktas į Sankt Peterburgą keliavęs buvęs paskutinis valdovas Stanislovas Augustas Poniatovskis, jau atsisakęs sosto. Vėliau lankėsi Rusijos imperatoriai Pavlas I ir jo sūnūs Aleksandras su Konstantinu, o 1799 m. lankėsi Vengrijos palatinas Jozefas Antonijus Johanas (Joseph Anton Johann von Österreich), pakartotinai didysis kunigaikštis Konstantinas (1799 ir 1800 m.), o jo žmona Ana Fiodorovna 1799 m. Vilniuje apsistojo be sutuoktinio. 1799 m. Vilniuje buvo ir Prancūzijos karaliaus Liudviko XVIII žmona Marija Žozefina Savojietė (Marie-Joséphine-Louise de Savoie, Maria Giuseppina Luisa di Savoia) ir jos duktė Marija Teresė Šarlotė Burbon (Maria Teresa Charlotta Burbon) bei kiti žymūs asmenys. Vėliau 1812 m. Aleksandras I jau būdamas imperatoriumi aplankė Vilnių ir čia sužinojo, kad Prancūzijos kariuomenė persikėlė per Nemuną. Po kelių dienų į buvusią LDK sostinę, jau kaip karo vadas, įžengė ir imperatorius Napoleonas Bonapartas.
Kodėl taip suaktyvėjo valdančiųjų asmenų vizitai XVIII–XIX a. sandūroje, kaip Vilniuje buvo priimami tituluoti svečiai? Ką istorijos šaltiniai pasakoja apie tai? Kokios buvo šių miesto iškilmių organizacinės detalės ir programos, kuo jos skyrėsi? Ką valgė, gėrė ir kaip linksminosi monarchai ir jų palyda? Kiek tai kainavo miestui ir kas už tai mokėjo? Apie tai ir kitus dalykus – Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje paskaitoje „Atvyksta monarchai: karališkųjų asmenų atvykimai į Vilnių XVIII a. ir XIX a. pr.“
Paskaitos autorius Domininkas Burba yra gavęs Lietuvos kultūros tarybos kultūros ir meno kūrėjo individualią stipendiją rengti ekskursijų ir edukacinių renginių ciklą „Vilnius ir jo apylinkės epochų sandūroje: pasakojimai ir asmenybės XVIII–XX a. pradžioje“.
Renginio įrašą galėsite rasti Nacionalinės bibliotekos „Youtube“ kanale.
Trumpai apie renginį
Data | rugsėjo 2 d. |
Laikas | 17.30 val. |
Vieta | Valstybingumo erdvė, II a. |
Trukmė | 1 val. |
Dalyvavimas | dalyvių skaičius ribotas, būtina registruotis čia ›. Registracija baigta, laisvų vietų nėra. |
Daugiau informacijos | socialiniame tinkle „Facebook“ › |
Svarbu | Laikantis saugumo reikalavimų žiūrovų skaičius ribojamas. Lankytojai, turintys ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymių, į renginį neįleidžiami. Dalyviams privaloma dėvėti apsaugines veido priemones. Atsiprašome už nepatogumus. |