Švietimo bendruomenės diskusija su politinių partijų atstovais

„Tol mokomės, kol gyvi esame“ – skelbia lietuvių liaudies patarlė. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko diskusija su švietimo bendruomenės atstovais apie politinių partijų programines švietimo nuostatas ir jų įgyvendinimą.

XXI a. švietimas turi suteikti mokiniams žinių, gebėjimų, įgūdžių ir vertybinių nuostatų, kurių jiems reikia norint sėkmingai įsitvirtinti šiame naujame ir nuolat besikeičiančiame pasaulyje. Švietimo sistema turi keistis, tačiau anksčiau buvusios įvairių švietimo bendruomenės grupių, partijų, Vyriausybės ir net Prezidento iniciatyvos susitarti dėl Lietuvos švietimo ateities gairių aptirpo ir net nublanko COVID-19 viruso sukeltos krizės bei artėjančių Seimo rinkimų fone.

Niekam nekyla abejonių, kad pagrindiniu mūsų valstybės konkurenciniu pranašumu turi tapti puikiai išsilavinę, kūrybingi, tvirtą vertybinį pagrindą turintys ir besikeičiančio pasaulio iššūkius kaip naujas galimybes vertinantys žmonės, tačiau vis tebekalbama apie švietimo sistemos spragas ir trūkumus.

Renginio organizatoriai kvietė diskutuoti visai švietimo bendruomenei aktualiais klausimais. Švietimo ekspertai, tėvų organizacijų, kitų švietimo organizacijų atstovai ir politikai mėgino aiškintis, ką ir kaip reikia keisti, kad ir vėl nebūtų einama tuo pačiu klaidingu keliu – daryti pokyčius vardan pokyčių, kai užsižaidžiama procesu ir nematoma rezultatų.

Politikai ne tik pristatė savo atstovaujamų politinių partijų priešrinkimines švietimo gaires, bet ir siūlė konkrečius esamų problemų bei skaudulių sprendimo būdus. Diskusijoje daug dėmesio skirta įtraukaus ugdymo bendrojo ugdymo mokyklose problemoms ir bendrojo ugdymo mokyklų tinklo modeliavimo perspektyvoms.

Seimas, priimdamas Švietimo įstatymo pataisas, numatė, jog nuo 2024 metų visos šalies mokyklos gebės priimti ir ugdyti vaikus su negalia ar specialiais ugdymosi poreikiais. To siekiant numatoma steigti mokinio padėjėjų, švietimo pagalbos specialistų etatų, vykdyti kitų priemonių.

Pretendentai rinkimuose siūlė ankstinti ikimokyklinį ugdymą, jį susieti su teise į vaiko pinigų išmoką, ragino mažinti klases ar keisti švietimo pagalbos specialistų finansavimo modelį. Taip pat pokalbio dalyviai pasisakė už ankstyvesnį ikimokyklinį ugdymą – esą svarbu, jog vaikai iš socialiai jautrių šeimų į ugdymą įsijungtų anksčiau, tai mažintų atskirtį. Visgi kiek tai kainuotų ir kokių žingsnių dėl viso to reikėtų imtis pirmiausia, diskusijos dalyviai neįvardijo.

Renginyje dalyvavo Lietuvos politinių partijų atstovai, švietimo ekspertai, Švietimo ateities forumo nariai, Lietuvos mokyklų vadovų, Lietuvos socialinių pedagogų, Lietuvos progimnazijų, pagrindinių mokyklų vadovų asociacijų atstovai, taip pat asociacijų „Tėvai švietimui“ ir „Kitoks vaikas“ nariai.

Diskusiją moderavo žurnalistas, laidų vedėjas Virginijus Savukynas.

Informaciją planuojame papildyti susitikimo vaizdo įrašu.