Kaip mus rasti Telefonas Klaustukas Sitemap
2020 m. rugsėjo 23 d.

Nacionalinėje bibliotekoje pristatyti Władysławo Wielhorskio dienoraščiai

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatytas šios bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus darbuotojų dr. Tomaszo Błaszczako, Astos Miltenytės ir vertimų virtuozės Irenos Aleksaitės bendro darbo vaisius – knyga „Władysławo Wielhorskio 1915–1917 m. dienoraštis“.

Renginyje dalyvavo istorikas, Nacionalinės bibliotekos tyrėjas dr. T. Błaszczakas, leidinio recenzentas istorikas dr. Rimantas Miknys, knygos redaktorė A. Miltenytė. Diskusiją moderavo dr. Giedrė Milerytė-Japertienė. Ji priminė, kad tai jau antras (po Vilniaus knygų mugės) viešas šios puikios knygos, kurią išleido Nacionalinė biblioteka, pristatymas visuomenei.

W. Wielhorskio dienoraštis – išskirtinis egodokumentas, liudijantis apie Pirmojo pasaulinio karo kasdienybę ir patirtis Žemaitijoje. Lenkų kalba rašiusio publicisto, Lietuvos tyrinėtojo W. Wielhorskio dienoraštis, rašytas 1915–1917 metais Balčių dvare (dab. Raseinių r. Nemakščių seniūnija), yra saugomas Nacionalinėje bibliotekoje Retų knygų ir rankraščių skyriuje. Pasak renginio dalyvių, pirmą kartą publikuotas dienoraštis yra įdomus ir kaip istorinis dokumentas, ir kaip karo metų išgyvenimų liudijimas, ir kaip gražus tekstas. „Praėjo daugiau nei šimtas metų nuo dienoraščių parašymo, kol jie sugulė į puikų leidinį ir tapo prieinami plačiajai visuomenei. Nacionalinė biblioteka šį penkių tomų rankraštį už 200 tuometinių rublių įsigijo iš Tado Naujalio, kompozitoriaus Juozo Naujalio sūnaus, 1972 metais. Tačiau idėja juos išversti ir publikuoti gimė prieš pustrečių metų“, – knygos gimimo istoriją prisiminė dr. T. Błaszczakas.

Pasak knygos sudarytojo, W. Wielhorskis neabejotinai buvo viena svarbiausių asmenybių, formavusių Lietuvos įvaizdį tarpukario Lenkijoje. Kilęs iš Žitomiro apylinkių, studijavo Kijeve ir Krokuvoje, prieš pat Pirmąjį pasaulinį karą vedė Celiną Lewoniewską iš Balčių. Baigiantis karui W. Wielhorskis įsitraukė į „didžiąją politiką“, o jo dienoraštis „yra puiki proga tiek grąžinti lituanistikai jo asmenybę, tiek susipažinti su Žemaitijos kasdienybe Pirmojo pasaulinio karo metais“. „Darbas ties ta knyga ir man pačiam buvo didelis nuotykis pažinti Raseinių pavietą ir to meto žmones“, – prisipažino T. Błaszczakas.

Knygos pristatyme T. Błaszczakas akcentavo, kad šis dienoraštis ypač svarbus kaip autentiškas Pirmojo pasaulinio karo patirčių liudijimas, nes tokių dokumentų Lietuvoje išlikę nedaug. „Lietuvos literatūroje, memuaristikoje, kalbėdami apie Pirmąjį pasaulinį karą ir provincijos gyvenimą šiuo laikotarpiu, nerandame per daug šaltinių. Yra keli dienoraščiai, rašyti Vilniuje, Kaune, keli kunigai taip pat rašė dienoraščius, bet, jei kalbame apie dvarą ir dvarininkiją, tokių kūrinių yra nedaug. Vienas jų – W. Wielhorskio dienoraštis, rašytas Balčiuose“, – kūrinio svarbą pabrėžė mokslininkas.

W. Wielhorskis kontroversiška, Lietuvos istorikų neretai kritiškai vertinama asmenybė. Pasak istoriko R. Miknio, nusistovėjusi nuomonė, kad W. Wielhorskis buvo priešas ir savo darbais buvo užėmęs lenkišką poziciją, per kurią ir matė istorinius įvykius. Jis visą pasaulį vertino iš savo tautos perspektyvos. Pasak mokslininko, W. Wielhorskiui moderni tauta buvo lenkų tauta, o moderni valstybė – Lenkija. Politiniai lietuvių žingsniai W. Wielhorskiui iš esmės neegzistavo ir jis matė tik Lenkijos ėjimus, todėl nekeista, kad jo dienoraštyje Lietuvos projekcijos nematyti.

R. Miknio teigimu, pasirodžiusiame leidinyje W. Wielhorskis pirmą kartą taip meistriškai pristatytas lietuvių kalba, o tai galbūt paskatins tyrėjus plėtoti biografinius tyrimus. „Kokie mes esame vargšai, ubagai, kad tiek daug apie savo visuomenę vis dar nežinome. Su šiais dienoraščiais atsiveria nauji segmentai, ištisas absoliučiai dingęs pasaulis – smulkiosios bajorijos, dvarininkijos, gyvenusios Lietuvos provincijoje, autentiški gyvenimo liudijimai“, – kalbėjo istorikas.

Dienoraštis pasižymi tikslaus faktų fiksavimo ir gyvo, įtraukiančio pasakojimo derme. Prisimindama kruopštų leidinio rengimą ir kilusius iššūkius knygos redaktorė A. Miltenytė svarstė, kad iš surinktos lydimosios medžiagos būtų galima parengti išsamius komentarus apie W. Wielhorskio aplinką. „Man labai artimi žmonės, kurie gyveno aplink W. Wielhorskį. Tai smulkiosios bajorijos sluoksnis, visa karta, kuri išnyko negrąžinamai. Labai norėtųsi apie juos parašyti išsamius komentarus“, – sakė A. Miltenytė, renginio vedėjos dr. G. Milerytės-Japertienės už užaugintą tamprų santykį ir indėlį į šią knygą bei degančias akis pristatyta „kukliąja, tyliąja ritere, žemaite Asta“.

Renginio dalyviai džiaugėsi, kad šių metų pabaigoje išeis W. Wielhorskio dienoraščiai ir originalo, lenkų, kalba. Juos, bendradarbiaudamas su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, leidžia Varšuvos universiteto Rytų Europos studijų centras.

Kviečiame žiūrėti renginio vaizdo įrašą.

Daugiau nuotraukų ›