Trakai – vienas seniausių Lietuvos miestų, menantis dar Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus. Vieta apsupta ežerų, juose gausu įvairaus dydžio salų. Trakų Salos pilis buvo svarbiausia kunigaikščio Vytauto Didžiojo rezidencija. Trakuose įsikūrę karaimai, totoriai ir kitų tautų atstovai vietovę praturtino savitomis tradicijomis ir papročiais. Dažnam iš mūsų teko lankytis Trakų pilyje, vaikštinėti Užutrakio dvare, ragauti karaimų kibinų, leisti laiką prie ežerų, mėgautis pasiplaukiojimu valtimi. Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija 2020 metus Trakus paskelbė Lietuvos kultūros sostine. Tad, kol metai dar nesibaigė, pažintį su istoriniu, daugiataučiu miestu siūlome tęsti ir prisėdus prie knygų Lituanistikos skaitykloje.
Jurgis Bučas. „Trakų istorinis nacionalinis parkas“
Monografijoje Trakų nacionalinis parkas pristatomas kaip unikalaus kraštovaizdžio vietovė, turtinga paveldo objektų ir teikianti asociatyvių išgyvenimų. Leidinyje susitelkta į Lietuvos valstybingumo istoriją liudijančias kultūros paveldo vertybes ir parko reikšmingumą lemiančias vertingąsias fizines ir regimąsias savybes, jų panaudojimo aktualijas. Knyga skirta ne tik mokslo, kultūros ir aplinkosaugos tarnyboms, bet ir Lietuvos valstybingumo istorija, kultūra ir gamta besidominčiai visuomenei, užsienio svečiams (pateikiamos santraukos anglų, lenkų, rusų kalbomis). Leidinys gausiai iliustruotas.
Algirdas Baliulis. „Trakų miestas ir pilys“
Trijų autorių – Algirdo Baliulio, Stanislovo Mikulionio ir Algimanto Miškinio bendras darbas, kuriame pateikiama išsami Trakų istorija, plačiai aprašomi pilių kompleksinių tyrimų rezultatai ir restauravimo darbai. Trakų raidą knygoje siekta rodyti platesniame Lietuvos politinio, ūkinio, kultūrinio ir socialinio gyvenimo kontekste. Siekiant dėstymo aiškumo, pasirinkta chronologinė-dalykinė medžiagos dėstymo struktūra. Knygos pabaigoje pateikiamos asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės.
Lina Leparskienė. „Papasakoti Trakai“
„Ši knyga – apie Trakus, vietą, kuri visiems Lietuvos gyventojams gerai žinoma, bet menkai pažinta. Vietą, kuri vietiniams trakiečiams pirmiausia yra namai, savas kiemas. Kiekvienas lankytojas, atvykęs čia pamatyti Trakų Salos pilies, sykiu atsiduria intymioje atminties ir patirčių prisotintoje erdvėje. Sėslumas, prigimtas ryšys su vieta yra kone svarbiausia sąlyga vietos atminčiai gyvuoti, bendruomenėms rastis, jas vienijantiems pasakojimams sklisti. O jei toje pačioje vietoje gyvena net kelios kartos, jų kultūrinės patirtys tampa neatsiejama kraštovaizdžio dalimi“, – sako knygos autorė.
Knyga parengta atrinkus tekstus ir nuotraukas iš gausybės tyrimų medžiagos, kuriuos Trakų krašte atliko autoriai tautosakos tyrėja Lina Leparskienė ir fotografas Arūnas Baltėnas. Fotografijos papildo pasakojimus. „Kiekvienas knygos portretas aprėpia du laiko matmenis: užfiksuotąją pasakojimo akimirką ir visą žmogaus gyvenimą. Kiekviename peizaže ar interjero atvaizde slepiasi mokinys ir mokytojas: mokosi tas, kas tiria ir klauso, o moko vietiniai – tie, kuriems žemė, medžiai, daržai ar daiktai priklauso vien todėl, kad jie kasdien būna šalia“, — rašo autorė.
Albumas skirtas visiems besidomintiesiems Trakų miesto architektūra, urbanistiniu paveldu ir jo kaita, kraštovaizdžiu, menine bei istorine fotografija. Leidinyje pateikiamos XX a. pradžios – XX a. 7-ojo dešimtmečio Trakų nuotraukos. Fotografijose atsispindi miesto kasdienybė, gamta, žmonės, tradicijos bei papročiai, užfiksuoti istoriniai vaizdai, kurių šiandien Trakuose pamatyti jau nepavyktų.
Juozas Vercinkevičius. „Mūsų Trakų žemė“
Žurnalisto, leidėjo J. Vercinkevičiaus publicistika apie Trakų kraštą, skelbta laikraščiuose „Galvė“, „Trakų žemė“, „Voruta“ bei internetinėse svetainėse.
Knygos skiriamos naujosios Trakų istorijos, politikos, kultūros ir socialinio gyvenimo klausimams nagrinėti.
Maloniai kviečiame apsilankyti ir paskaityti.