Kiekviena valstybė turi įspūdingą praeitį, apipintą legendomis ir skirtingomis patirtimis, kurios sugula į vieną bendrą pasaulio istoriją. Šia tematika ir norime pristatyti keletą naujų knygų, kurios papildė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Humanitarinių mokslų skaityklos atviruosius fondus.
Manent, Pierre. Miesto metamorfozės
Atskiruose knygos skyriuose aptariama keturių Europos istorijai žinomų politinių formų genezė: miesto (polio), imperijos, bažnyčios, tautos. Ketvirtoji iki mūsų dienų vyraujanti politinė forma – moderni tautinė valstybė. Europa šiandien bando surasti naują politinio gyvenimo formą. Gyvename naujos utopijos – žmonijos be politinių, tautinių ir religinių pasidalijimų – laikais. Knyga verčia susimąstyti apie Europos ateitį, valstybių likimus, tautinį identitetą.
Sebag Montefiore, Simon. Istorijos balsai : kalbos, pakeitusios pasaulį
Britų rašytojo, istoriko S. Sebago Montefiore’o 2014 m. pirmąkart lietuviškai pasirodžiusios knygos naujas leidimas, įgavęs kitokį pavidalą ir gerokai praplėstas. Jame – žymiausių politikų, visuomenės veikėjų, valstybių vadovų, karalių, imperatorių, popiežių ir prezidentų kalbos, vienu ar kitu laikotarpiu stipriai paveikusios istorijos eigą. Tai išskirtiniai istoriniai dokumentai, patriotizmo, drąsos, sveiko proto, o kartais – ir aklos neapykantos, karo kurstymo pavyzdžiai. Prie kalbų pateikiamas glaustas istorinis kontekstas.
Sebag Montefiore, Simon. Jeruzalė : miesto biografija
Tai antrasis papildytas knygos leidimas, pasakojantis apie Jeruzalę, kaip pasaulio istorijos centrą. Čia ne tik kryžiuojasi pastarųjų tūkstantmečių didžiųjų imperijų siekiai, bet šis miestas savyje yra sukaupęs trijų didelių religijų – judaizmo, krikščionybės ir islamo – istoriją, šventybes ir lūkesčius. „Norėjau parašyti eiliniam skaitytojui prieinamą ir chronologiškai faktais pagrįstą miesto gyventojų istoriją“, – sako autorius.
Hernández, Jesús. Antrasis pasaulinis karas: neįtikėtini faktai, likę istorijos vadovėlių paraštėse
1939–1945 metų karinis konfliktas yra labiausiai dominanti, jaudinanti ir smalsumą žadinanti tema su įspūdingu kiekiu informacinės medžiagos. Skirtingų kariavusių pusių istorikai koncentruojasi į karinius veiksmus, politinius sprendimus, prieštaringai pateikia ir vertina tuos pačius faktus, liudininkai pasakoja kitokias įvykių versijas. Šioje knygoje pateiktas kitoks karo paveikslas, kuris atskleidžia žmogiškąją karo esmę. Knygos įžangoje rašoma: „<...> šis kūrinys nėra bandymas sumenkinti baisius Antrojo pasaulinio karo nusikaltimus, šių puslapių tikslas – geriau pažinti istoriją ir kartu padėti skaitytojui maloniai praleisti laiką.“
Starikov, Nikolaj. Kas privertė Hitlerį užpulti Staliną?
Knyga seka Hitlerio kelionę nuo to momento, kai jis pasirodė politinėje arenoje, iki lemtingo išpuolio prieš Tarybų Sąjungą. Pateikiamas loginis ryšys tarp istorinių įvykių, prasidėjusių 1919 m. rugsėjį ir pasibaigusių 1941 m. birželio 22-ąją.
Zygar, Michail. Imperija turi mirti : Rusijos revoliucijų istorija veikėjų akimis, 1900–1917
Michailas Zygaris (g. 1981), Rusijos nepriklausomas žurnalistas, karo reporteris, režisierius, remdamasis imperatoriaus Nikolajaus II ir kitų istorinių asmenybių laiškais, prisiminimais, memuarais ir biografijomis, knygoje pasakoja, kas vyko Rusijoje prieš 1905 m. revoliuciją ir kaip pribrendo 1917-ųjų Spalio perversmas. Istorija atsiskleidžia tarsi išgyvenant įvykius dalyvių akimis – niekas iš jų nežino, kas nutiks. Koks buvo L. Tolstojaus vaidmuo ir ką mąstė strategas A. Kerenskis? Kas tuo metu darė įtaką Nikolajaus II sprendimams? Kokios pozicijos laikėsi baleto impresarijus S. Diagilevas? Ką lemiamą akimirką kalbėjo L. Trockis? Kas vyko procesų, kurių fasadinė pusė visiems žinoma, užkulisiuose?
Plokhy, Serhii. Paskutinė imperija : finalinės Sovietų Sąjungos dienos
Ukrainiečių kilmės amerikiečių istorikas Serhiis Plokhy’is, remdamasis išslaptintais dokumentais ir interviu su svarbiausiais šių įvykių liudininkais, pristato drąsią paskutinių SSRS gyvavimo mėnesių interpretaciją. Anot jo, pergalė Šaltajame kare ir Sovietų Sąjungos žlugimas – anaiptol ne Amerikos ir Vakarų nuopelnas. Ardyti imperijos audinį ėmėsi Baltijos valstybės, tačiau, priešingai paplitusiam įsitikinimui, ne jos tapo pagrindine SSRS sugriovusia jėga. Istorikas įsitikinęs – paskutinę vinį į politinės galybės karstą įkalė Ukrainos apsisprendimas. To pasekmės jaučiamos iki šiol, o negyjančias žaizdas liudija ir nesibaigiantis Rusijos ir Ukrainos konfliktas.
Butulis, Ilgvars, Zunda, Antonijs. Latvijos istorija
Latvija yra artimiausia mūsų šalies kaimynė įvairiomis prasmėmis. Visiems, kuriuos domina Latvijos istorija, ir skirta ši knyga. Autoriai jos dėstymą mėgino pateikti daugiau esė forma, atsitraukę nuo akademinių kanonų. Pateikiama Latvijos istorijos eiga nuo seniausių įvykių iki pat dabartinių laikų, apžvelgiamas ne tik latvių tautos, bet ir kitų šalies teritorijoje gyvenusių bei šiandien tebegyvenančių tautų istorinis likimas. Tai vokiečiai, lenkai, žydai, rusai, romai ir kt.