2020 m. spalio 1 d.

Spalio 12 d. – lapkričio 7 d.: paroda „Laisvės siekio vedami…“

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Retų knygų ir rankraščių skaitykloje pristatoma paroda „Laisvės siekio vedami…“, skirta 1830–1831 m. sukilimo 190-osioms metinėms.

Po Abiejų Tautų Respublikos (ATR) padalijimų (1772–1795) Rusijos imperijos valdžios įvesti politinio bei visuomeninio gyvenimo suvaržymai Lenkijoje ir Lietuvoje stiprino patriotines absoliutizmui priešiškas nuotaikas. 1830 m. lapkričio pabaigoje Lenkijoje prasidėjo sukilimas (lenk. Powstanie listopadowe). Pagrindinis jo siekis buvo atkurti Lenkijos ir Lietuvos federaciją. 1831 m. pavasarį sukilimas persimetė į Lietuvą ir baigėsi tų pačių metų rudenį pralaimėjimu. Šie įvykiai atgaivino ATR atkūrimo idėją, pažadino lietuvių tautą kovai su priespauda dėl etninio ir socialinio išsivadavimo, brandino tautinę savimonę.

Baimindamiesi represijų, daug žmonių išvyko į Vakarų Europą. Pažangios jos visuomenės 1830–1831 m. sukilimo dalyvius emigrantus sutiko kaip laisvės kovotojus. Caro valdžia siekė užgniaužti puoselėjamas valstybingumo idėjas, tad emigravusiems sukilėliams visam laikui uždraudė grįžti į tuometinę Rusijos imperiją. Jos statytiniai rinko informaciją apie sukilėlių, jų šeimos narių, giminių, draugų ir jiems prijaučiančių asmenų veiklą užsienyje ir kruopščiai rengėsi „sutiktuvėms“ uždraustose jiems lankytis vietovėse. Režimas sukūrė visą sekimo mechanizmą: įsakydavo žemesnėms aparato grandims stebėti, tikrinti, suimti, atgabenti įtariamuosius į tam tikras vietas, o sistemai pagelbėdavo patikimi asmenys.

Šiuos faktus fragmentiškai patvirtina parodoje eksponuojami Marijampolės apskr. (dabar Vilkaviškio r.) Dabravolės (Dobrovolė, lenk. Dobrowola) valsč. vaito archyvo (F136) dokumentai, bylojantys, kad vykdydamas Marijampolės apskr. komisaro nurodymus, Dabravolės valsč. vaitas skirdavo tarnautojus atvykusiems iš Prancūzijos ir kitų šalių emisarams, buvusiems sukilėliams emigrantams, jų bendraminčiams sekti, tikrinti ir areštuoti. Tvarkai palaikyti valsčių kaimuose buvo privalomos dienos ir nakties sargybos. Marijampolės apskr. komisaras 1833–1841 m. aplinkraščiuose išvardydavo ne tik politiškai nepatikimų asmenų oficialias, bet ir netikras pavardes ar pravardes, pateikdavo vietos pareigūnams duomenis apie tų žmonių išvaizdą, socialinę padėtį, veiklą, buvimo vietą ar keliavimo maršrutą, nurodydavo sekti ir suimti juos, o tarp jų emisarą Mališevskį ir Merkinės sukilėlių vadą Anuprą Elsnerį, Emilijos Pliaterytės pusbrolį, o po sukilimo – emigracijos veikėją Liucijoną Pliaterį ir didvyriškumo simbolį – kapitoną Simoną Konarskį. Ekspozicijoje taip pat yra Marijampolės apskr. policijos komisaro 1834 m. raštas, kuriuo jis slaptai pranešė apie Leipcige į vokiečių kalbą išverstos Adomo Mickevičiaus poemos „Ponas Tadas“ planuojamą spausdinimą Štutgarte ir įpareigojo Dabravolės valsč. vaitą užkirsti kelią platinti šį kūrinį valsčiuje.

Šie ir kiti parodoje eksponuojami dokumentai liudija: nors 1830–1831 m. sukilimas baigėsi pralaimėjimu, į užsienį pasitraukę jo dalyviai neatsisakė ketinimo įgyvendinti lūkesčius. Sukilėliai emigrantai, nors buvo persekiojami, palaikydavo ryšius su gimtuoju kraštu, siųsdavo emisarus ir literatūrą, skatino demokratinės minties plėtrą Lietuvoje ir Lenkijoje.

Parodą parengė Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Retų knygų ir rankraščių skyriaus vyresnioji redaktorė Teresa Mackevič. Parodos dailininkas Nacionalinės bibliotekos Komunikacijos ir rinkodaros departamento Rinkodaros ir intelektinių paslaugų skyriaus vyresnysis dailininkas Jokūbas Zovė.

SVARBU! Laikantis saugumo reikalavimų, žiūrovų skaičius ribojamas. Lankytojai, turintys ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymių, į renginį neįleidžiami. Dalyviams privaloma dėvėti apsaugines veido priemones. Atsiprašome už nepatogumus.

Trumpai apie parodą

Data	spalio 12 d. – lapkričio 7 d.
Laikas	skaityklos darbo laiku
Vieta	Retų knygų ir rankraščių skaitykla, V a.
Daugiau informacijos	socialiniame tinkle „Facebook“