2020 m. spalio 6 d.

Kuo gresia atsinaujinęs karas dėl Kalnų Karabacho

Įnirtingi mūšiai separatistiniame Kalnų Karabacho regione vyksta nuo rugsėjo 27 dienos. Ir Azerbaidžanas, ir Armėnija skelbia apie civilių gyventojų ir karių aukas. Vykstantis karas pradeda kelti tarptautinę įtampą. Kaip gali pasisukti ar kuo baigtis Azerbaidžano ir Armėnijos konfliktas dėl Kalnų Karabacho? Koks čia Rusijos vaidmuo? Ar susirėmimai Kaukaze atitrauks pasaulio dėmesį nuo įvykių Baltarusijoje, Aleksejaus Navalno nuodijimo istorijos? Kodėl Rusija neryžtinga, o JAV ir Europos Sąjunga – tyli. Kodėl jokių iniciatyvų nesiima ESBO Minsko grupė ir kiek pamatuotos Turkijos ambicijos įtvirtinti savo kaip regiono lyderės pozicijas šiame regione? Apie visa tai diskutavo politikai ir ekspertai „Lietuvos politikos forume“ iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos.

Diskusijoje pasisakė politikos apžvalgininkas Ramūnas Bogdanas, Seimo tarpparlamentinių ryšių su Azerbaidžano Respublika grupės narys Laurynas Kasčiūnas, Seimo vicepirmininkas, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorė Margarita Šešelgytė. Diskusiją moderavo žurnalistas Edmundas Jakilaitis.

Diskusijos dalyviai kalbėjo, kad jeigu Azerbaidžanas ir Turkija užpultų Armėniją, surengtų karinę invaziją ar raketų ir aviacijos smūgių, Rusija būtų priversta atsakyti. Pagal kolektyvinio saugumo susitarimą Rusija yra įsipareigojusi ginti Armėniją. Armėnijoje veikia Rusijos karinė bazė, abi šalys turi bendrą oro gynybos sistemą. Tačiau Rusija neturi įsipareigojimų dėl Kalnų Karabacho. Karabachas formaliai nėra Armėnijos dalis. Gynybos ekspertų vertinimu, tikėtina, kad Azerbaidžanas ir Turkija gali pulti Armėniją, nes kelia sau uždavinį užimti Kalnų Karabachą ir grąžinti jį į Azerbaidžano sudėtį. Situaciją komplikuoja faktas, kad Turkija yra NATO narė. Šiame kariniame konflikte Turkija, o ne Rusija yra pagrindinė žaidėja. Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas vykdo osmanų imperijos atgaivinimo politiką ir yra vienareikšmiškai pasisakęs, kad jie visapusiškai palaiko azerus: „Esame viena tauta, tik dviejose valstybėse“.

Armėnija pareiškė, jog būtina į Kalnų Karabachą įvesti taikdarių pajėgas, ir dabar sprendimą turi priimti Azerbaidžanas bei Turkija. Rusija, JAV, Prancūzija turi dėti visas pastangas, kad įtikintų Azerbaidžaną ir Turkiją nutraukti karinius veiksmus, sutikti su paliaubomis ir atnaujinti derybas.

Kviečiame žiūrėti „Lietuvos politikos forumo“ diskusijos iš Nacionalinės bibliotekos vaizdo įrašą: