2020 m. spalio 16 d.

Nacionalinėje bibliotekoje vyko knygos „Geri, blogi vargdieniai“ pristatymas

Minint 80-ąsias Japonijos konsulo Chiunės Sugiharos veiklos Kaune (1939–1940) metines, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje pristatyta Simono Strelcovo knyga „Geri, blogi vargdieniai“. Šioje knygoje naujai pažvelgta į Japonijos konsulato Lietuvoje veiklą ir Chiunės Sugiharos žygdarbį gelbstint žydų šeimų gyvybes.

Lietuvos Respublikos Seimas 2020-uosius paskelbė Chiunės Sugiharos metais, tad šis knygos pristatymas buvo vienas iš organizuojamos Sugiharos savaitės renginių.

Pristatyme dalyvavo knygos autorius dr. Simonas Strelcovas, istorikai dr. Norbertas Černiauskas, dr. Akvilė Naudžiūnienė ir prof. dr. Šarūnas Liekis.

Kalbėdama apie knygą, dr. A. Naudžiūnienė pateikė refleksiją, kad tekstas, kaip ir pats autorius, yra labai drąsus. „Šis tekstas nemeilikauja įvairioms šiandien pernelyg diplomatiškoms interpretacijoms šia tema ir yra atviras hipotezėms. Taip skaitytojas raginamas išeiti iš neutralios komforto zonos ir kvestionuoti savo poziciją pabėgėlių klausimais tiek 1939 m., tiek kalbant apie šiandienos pabėgėlių krizę Europoje“, – mintimis dalijosi dr. A. Naudžiūnienė.

Knygos autorius dr. S. Strelcovas pasidalijo mintimis, ką mąstė rašydamas knygą. „Bėda turbūt yra ta, kad dabartinis pasaulis, kuriame gyvename šiandien, palyginti su tuo, kas vyko Europoje ketvirtąjį dešimtmetį, nelabai yra pasikeitęs. Visos esminės problemos, kurios sietinos su žmonių likimais, galimybe priimti sprendimą padėti ar nepadėti, išliko. Empatiški veiksmai praeityje priklausė nuo mūsų protėvių, o dabar priklauso nuo mūsų pačių“, – teigė dr. S. Strelcovas.

Buvo diskutuojama ir apie tai, kad nenoras įsileisti tam tikros grupės žmonių gali būti sietinas su tų žmonių tikėjimu ar politine ideologija. „JAV tarpukario laikotarpiu, bijodamos bolševizmo savo šalyje, buvo uždariusios sienas visiems, ne tik Europos žydams. Dėl to nukentėjo visi europiečiai. Nors gali atrodyti, kad tai gana tolima situacija, ne taip seniai Ispanijos pilietinio karo dalyviai – lietuviai, įstrigę koncentracijos stovyklose Prancūzijoje, nebuvo įleisti į Lietuvą dėl ideologinių priežasčių“, – pasakojo dr. Š. Liekis.

„Simonas kalbėdamas pasakė kraupoką žodį deja. Atrodytų, kad nuo 1939 m. praėjo daug laiko, bet nedaug kas šiame pasaulyje pasikeitė. Tiesą sakant, skaitant jau pirmuosius knygos skyrius matyti, kad Simonas meistriškai, kaip režisierius, dėlioja informaciją. Jei kai kuriose vietose išbrauktumėm metus ar valstybių pavadinimus, gali atrodyti, kad aprašomi visai neseni įvykiai“, – mintimis apie knygą dalijosi dr. N. Černiauskas.

Daugiau nuotraukų ›