Vėl sugrįžo karantinas – kad namuose nebūtų nuobodu, pristatome prabėgusios vasaros skaitomiausių knygų dešimtuką. Jis ne mažiau spalvingas, kaip ir pati vasara.
Aldona Balsevičienė „Raganų kalno pasakos“
Pedagogė Aldona Kazlauskaitė-Balsevičienė, nuo pokario gyvenanti ir dirbanti Juodkrantėje, aktyviai rūpinosi Neringos kultūra, o visus darbus bei įvykius fiksavo gausiai nuotraukomis iliustruojamuose metraščiuose. Juose kruopščiai atspindėtas prieš tris dešimtmečius pradėtas ir daugelį metų vykęs Raganų kalno skulptūrų ansamblio kūrimas. Būtent metraščiai autorei labai pravertė rašant šią knygą, kuri yra ir išsamiausia studija, ir vaizdingas pasakojimas, atskleidžiantis liaudies meistrų kūrybinių stovyklų dvasią.
Olga Tokarczuk „Bėgūnai“
2018 m. Nobelio literatūros premijos laureatė romane „Bėgūnai“ nagrinėja priežastis, kurios verčia žmogų keliauti, blaškytis po erdvę. Iš kur tas nenumaldomas poreikis lėkti, kodėl pasaulis šiandien toks nerimstantis? Atsakymą, regis, turėjo XVII a. egzistavusi, o turbūt dar ir šiandien gyva Rusijos sentikių bėgūnų sekta, maniusi, kad nuo piktosios dvasios, nuo velnio ir visokio blogio gelbsti tik nuolatinis judėjimas, kapanojimasis prieš srovę, nes plaukimas pasroviui – tai anaiptol ne tikrasis judėjimas.
Donna Tartt „Slapta istorija“
Iš Kalifornijos kilęs jaunuolis Ričardas Peipinas pasinaudojo galimybe pabėgti iš savo nykios aplinkos ir išvyko studijuoti į Rytinę Amerikos pakrantę. Dar mokykloje senąją graikų kalbą pamėgęs jaunuolis žūtbūt siekė patekti į Naujosios Anglijos Hempdeno koledžo Klasikinės filologijos grupę. Tačiau nė neįtarė, kad elitinio studentų būrelio narių veikla smarkiai peržengia senosios graikų kalbos studijų ribas.
Fritz Riemann „Pagrindinės baimės formos“
Ši knyga – populiariosios psichologijos klasika. Joje autorius aptaria pagrindines baimės formas ir būdus jai įveikti. Autorius teigia, kad baimės priėmimas ir įveikimas yra vystymosi žingsnis, leidžiantis mums po truputį bręsti. Knyga puikiai įvertinta skaitytojų, nuo 1961 m. išleista daugiau kaip 600 tūkst. egzempliorių.
Lars Kepler „Triušių medžiotojas“
Praeities nusikaltimai nenuskęsta užmarštyje... Nei aukšti postai, nei žinomumas, nei turtas neapsaugo nuo keršto ir liguistos neapykantos. Populiariausiu Švedijos rašytoju 2018 m. tapusio Larso Keplerio (po pseudonimu slepiasi dviejų autorių pora) naujausias romanas pasižymi painiu siužetu. Po sukrečiančios pradžios įtampa nė kiek nenuslūgsta ir išlaiko dėmesį iki netikėtos pabaigos.
Lisa Gardner „Niekada neprasitark“
Sėkmingiausia „The New York Times“ bestselerių rašytoja grįžta su nenuspėjamu trileriu, kuriame gerbėjų pamėgtos Didi Voren ir Flora Dein imasi naujos bylos, prasidedančios kraupia žmogžudyste ir slepiančios daug niūrių paslapčių. Šis romanas – kol kas įspūdingiausiu tituluojamas autorės kūrinys.
Rapolas Šaltenis „Aš – mokytojas: dienoraščiai, laiškai, prisiminimai“
Žinomo rašytojo, literatūros tyrinėtojo ir pedagogo trilogijos („Jau skleidės burės“, 1991; „Gaudeamus igitur“, 1993) trečioji knyga, apimanti laikotarpį nuo 1938 metų iki mūsų dienų, leidžia iš arčiau pažvelgti į sudėtingus ir tragiškus Lietuvos valstybės literatūrinio ir visuomeninio gyvenimo įvykius.
„Jeigu kas manęs paklaustų, kas mano gyvenime buvo šviesiausia ir maloniausia, aš atsakyčiau – du Lietuvos atgimimai, 1918 m. Vasario 16-oji ir 1990 m. Kovo 11-oji, kaip patys gražiausi šviesuliai mano padangėje. Jie džiaugsmo ašaromis aplaistyti, išugdę Tėvynės, kaip nepaprastai kilnios dvasinės ir materialinės būtybės, įvaizdžio suvokimą ir jį lydinčius patriotinius Tėvynės meilės jausmus, kaip didelę žmogaus dvasinę vertybę, šalia Tikėjimo. Taip kalbu, nes esu ilgai pagyvenęs, daug gyvenimo druskos suvalgęs, daug knygų perskaitęs, daug permąstęs. Tikrai laimingas žmogus gali būti tik tikintis ir mylintis. Tik toks žmogus pasieks ieškomos, trokštamos Ramybės ir Laimės.“
Rapolas Šaltenis
Antanas Vienuolis „Viešnia iš Šiaurės“
Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje dėl patriotinių, auklėjamųjų aspiracijų labai populiariame romane pasakojama tragiška herojės Aldonos istorija. Rašytojas palietė skaudžias tuometines Italijos ir Lietuvos gyvenimo socialines ir moralines problemas, įtaigiai atskleidė ano meto Kauno ir Vilniaus politinę, kultūrinę padėtį.
Tara Westover „Apšviestoji: (atsiminimai)“
Ką reiškia gyventi šeimoje, kurios vienintelis tikslas – pasiruošti artėjančiai pasaulio pabaigai? Kaip jaučiasi atsiskyrėliškoje bendruomenėje gyvenantis vaikas, neturėdamas galimybės susirasti draugų? Kaip mąstymą veikia išsilavinimo trūkumas, kai vienintelis žinių šaltinis yra tėvų pasakojimai? Galų gale, kiek reikia drąsos ir ryžto pasipriešinti tėvų valiai, savarankiškai mokytis, kad užpildytum 17 metų išsilavinimo spragą, ir ne tik baigti studijas, bet ir įgyti mokslų daktaro laipsnį? Apie visa tai sužinosite iš pirmų lūpų, skaitydami sukrečiantį autobiografinį pasakojimą „Apšviestoji“ – jį pasakoja moteris, išdrįsusi ištrūkti iš uždaros radikalios mormonų šeimos, atgauti asmeninę laisvę ir siekti išsvajoto išsilavinimo.
Jonas Mekas „Laiškai iš Niekur“
Priverčiantys susimąstyti ir šypseną įžiebiantys menininko Jono Meko pastebėjimai bei pafilosofavimai, primenantys kasdienybės nušvitimus.
Primename, kad karantino laikotarpiu Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka savo patalpose knygas išduoda ir priima tik naudojantis savitarnos terminalu. Knygas rekomenduojame užsisakyti internetu, tačiau prireikus galima jas rezervuoti telefonu: (8 5) 249 7028 (iš Laisvalaikio ir Bendrųjų fondų), (8 5) 239 8563 (iš Vaikų ir jaunimo literatūros departamento fondo). Rekomenduojame pirmiausia užsisakyti knygas, gauti patvirtinimą, kad jos paruoštos, ir tik tada eiti į biblioteką. Plačiau ›
Knygas patogiausia ir saugiausia grąžinti bekontakčiu būdu, naudojantis II a. esančiu savitarnos aparatu arba knygų grąžinimo dėže šalia pagrindinio įėjimo.
Saugokime vieni kitus.
Malonių įspūdžių su knyga!