Siekdama labiau plėtoti ir modernizuoti Kultūros paso paslaugą Vyriausybė už 2,5 mln. eurų iki 2021 m. gruodžio 31 d. planuoja sukurti kultūrinės edukacijos administravimo platformą, sutelkti kultūros edukatorių tinklą ir sustiprinti jų kompetencijas. Įgyvendinant projektą ketinama atgaivinti ir kultūrinių partnerysčių idėją – kūrėjus įtraukti ir į formalųjį ugdymą. Pagrindinė projekto įgyvendintoja – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Finansavimas numatytas Ateities ekonomikos DNR plane.
Kelerius metus teikiama Kultūros paso paslauga parodė, kad reikia bendros kultūrinės edukacijos sistemos, kuri jungtų formalųjį ir neformalųjį ugdymą, dengtų visą Lietuvos teritoriją. Nacionalinė biblioteka kartu su Kultūros ministerijos ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovais sukūrė bendrą koncepciją „Kultūrinės edukacijos administravimo platformos ir kultūros edukatorių tinklo sukūrimas siekiant užtikrinti kokybišką ir įvairialypį kultūros ugdymą bei nuoseklų koordinavimą“. Pasak koncepcijos autorių, kultūros ir švietimo sričių sinergija leis tobulinti formaliojo ugdymo procesą, gausinti jį kultūrinėmis veiklomis, didinti jo patrauklumą moksleiviams, o diegiami technologiniai sprendimai leis veiklas koordinuoti nuosekliau.
Nacionalinė biblioteka įgyvendindama šį projektą nacionaliniu mastu sukurs kultūrinės edukacijos sistemą ir priemones nuosekliai įgyvendinti kultūrinės edukacijos tikslams: būtinoms ateities žmogaus savybėms ugdyti, mokinių kūrybingumui ir kritiniam mąstymui skatinti, padėti jiems ugdyti įgūdžius, kurie stiprina jų motyvaciją siekti išsikeltų tikslų, yra svarbūs jų gerovei, mokymuisi, bendrumo jausmui, aktyviam pilietiškumui, socialinei įtraukčiai ir būsimoms įsidarbinimo galimybėms arba gebėjimui pradėti verslą.
Projektas sėkmingai pristatytas ir patvirtintas Vyriausybėje ir Seime.
Pasak kultūros viceministrės Gintautės Žemaitytės, šis projektas – tikriausia investicija į mūsų jaunimą ir ateitį. „Daugybė tarptautinių tyrimų aiškiai rodo, kad inovatyvumas ir pasirengimas spręsti kompleksines programas yra tiesiogiai susijęs su gebėjimu kritiškai ir kūrybingai mąstyti, taip pat su emociniu intelektu. Tokias ateičiai būtinas kompetencijas formuoja ir stiprina kultūriniai ir kūrybiniai įgūdžiai, o kad visi Lietuvos mokiniai turėtų nuoseklios ir sistemingos kultūrinės edukacijos sąlygas, reikia tam pritaikytų, šiuolaikinės visuomenės poreikius ir ugdymo sistemą atitinkančių priemonių. Džiugu, kad jas sukursiančiam projektui skirtas finansavimas Ateities ekonomikos DNR plane, nes tai – pati tikriausia investicija į mūsų jaunimą ir mūsų ateitį.“
Ateities ekonomikos DNR plane išskirti 5 prioritetai, į kuriuos siūloma susitelkti: žmogiškasis kapitalas; skaitmeninė ekonomika ir verslas; inovacijos ir moksliniai tyrimai; ekonominė infrastruktūra; klimato kaita ir energetika.
Plačiau apie projektą: