Kaip mus rasti Telefonas Klaustukas Sitemap
2020 m. lapkričio 23 d.

Apie medijų raštingumą – knygose ir duomenų bazėse

Įvairios žiniasklaidos priemonės, tarp jų – televizija, internetas ar radijas, reikšmingai prisideda prie išsilavinusios ir atviros visuomenės formavimo. Gebėjimas naudotis šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis prisideda prie šalies gyventojų kompetencijų tobulinimo bei verslo skatinimo, taip pat prie pilietiškumo ugdymo.

Sumaniai naudotis medijomis ir gaunama informacija – kritiškai vertinti perskaitytas naujienas, žinoti, kaip kuriami informacijos šaltiniai, internete diskutuoti asmeniui svarbiais politikos klausimais svarbu ne tik suvokiant supančią aplinką, priimant pagrįstus sprendimus, bet ir kuriant šalies ir gyventojų gerovę.

Kas yra medijos ir kokia jų įtaka visuomenės gyvenimui, skaitykite Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos knygose ir duomenų bazėse.

KNYGOS

Knygos viršelis

SAUGUS INTERNETAS

Internete, kaip ir gyvenime, galioja tam tikros taisyklės, kurių visi, ypač vaikai, privalo laikytis. Pagrindinė istorijos veikėja manė, kad bendrauti su nepažįstamais žmonėmis internetu – nieko baisaus. Ji jautėsi saugi ir užtikrinta sėdėdama kitoje ekrano pusėje, savo namuose, todėl, pati nesuvokdama, atskleidė daugiau informacijos apie save, nei derėjo.

Knygos viršelis

IDĖJOS UGDYMUI: KAIP ATSKLEISTI MEDIJŲ RAŠTINGUMO IR NACIONALINIO SAUGUMO TEMAS

Šios mokomosios medžiagos paskirtis – parodyti mokytojui galimybes ir būdus, kaip aktualią šiuolaikinę tematiką integruoti į formalųjį ir neformalųjį ugdymo turinį. Čia nėra detaliai aprašoma mokomoji veikla – tai ugdomųjų veiklų idėjos, leidžiančios mokytojams patiems kūrybiškai plėtoti temas, atsižvelgiant į mokinių ir savo asmenines bei profesines galimybes.

Knygos viršelis

ŠIUOLAIKINĖS MEDIJOS IR INFORMACIJA. POŽEMINIAI GARAŽAI „GOOGLE“ KARALYSTĖJE

Nors knyga pirmiausia skirta Vilniaus universiteto studentams, nagrinėjantiems šiuolaikinių medijų ir informacijos išteklių vartojimo klausimus, su joje dėstomomis idėjomis gali susipažinti visi, norintieji tapti sumaniais ir aktyviais informacijos vartotojais. Knyga taip pat gali būti aktuali kaip parankinė priemonė bibliotekininkams bei mokytojams, užsiimantiems medijų ir informacinio raštingumo gebėjimų ugdymu.

Knygos viršelis

MEDIJŲ IR INFORMACINIO RAŠTINGUMO UGDYMO METODINĖ MEDŽIAGA

Metodinė medžiaga skirta 9–12 klasių mokinių medijų ir informaciniam raštingumui ugdyti. Ją sudaro 20 temų, skirtų tradicinėms ir naujosioms medijoms, informacijos šaltiniams analizuoti: daug dėmesio skiriama žiniasklaidai, taip pat reklamai, socialiniams tinklams, kinui, kitoms medijoms ir jų įtakai visuomenei bei jos nariams. Viena iš svarbių temų, kuri analizuojama metodikoje, yra šiuo metu itin aktuali propagandos tema.

ATVIROJI PRIEIGA

Informacija anglų kalba.

Knygos viršelis

DATA VISUALIZATION IN SOCIETY

Įvairiose srityse, pavyzdžiui, švietime, žiniasklaidoje, paaiškinimams ir įrodymams pateikti naudojami grafikai, diagramos, žemėlapiai. Šiais laikais, kai vis daugiau duomenų gaunama ir platinama skaitmeniniu būdu, svarbu suprasti sąlygas, kuriomis tokia vaizdinė informacija yra kuriama, platinama, matoma, taip pat gebėti sukurti visuomenės įsitraukimą skatinančią duomenų vizualizaciją.

Knygos viršelis

MEDIA CONTEXT MINIMIZING KNOWLEDGE SCEPTICISM – RESOURCING STUDENTS THROUGH MEDIA AND INFORMATION LITERACY

Demokratinei visuomenei, pagrįstoms piliečių diskusijomis ir sprendimams priimti būtinas medijų raštingumas. Laisvai prieinamų informacijos šaltinių kiekis didžiulis, tačiau trūksta žinių, kaip šiuos šaltinius rūšiuoti, analizuoti ir suprasti juose randamą informaciją. Straipsnyje diskutuojama apie iššūkius, su kuriais tenka susidurti ugdant medijų raštingumą.

Knygos viršelis

„TROLLS“ OR „WARRIORS OF FAITH“? DIFFERENTIATING DYSFUNCTIONAL FORMS OF MEDIA CRITICISM IN ONLINE COMMENTS

Komentarų skiltys naujienų portaluose atsirado siekiant pagerinti žiniasklaidos kokybę. Tačiau patirtis parodė, kad skaitytojų dalyvavimas nepadeda kurti kokybiškos žurnalistikos, atvirkščiai – neapykantos kupina kalba žiniasklaidą veikia neigiamai. Straipsnyje siekiama paaiškinti, kas verčia vartotojus emocingai įsitraukti į komentavimą.