2020 m. gruodžio 7 d.

Kalbos klube diskutuota apie kalbos galią rinkimų kontekste

Naujausiame Kalbos klubo pokalbyje diskutuojama apie kalbos vaidmenį politinių procesų kontekste. Šių metų Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų kampanija ir šūkiai analizuojami pragmatikos – ilokucinio kalbinio akto – požiūriu. Rašytoją, publicistą, klasikinės filologijos specialistą Andrių Jakučiūną kalbina Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanistikos skyriaus vyriausioji metodininkė-tyrėja, lingvistikos profesorė Jolanta Zabarskaitė.

Vykstant rinkimų kampanijai, svarbų vaidmenį atlieka politinės partijos deklaruojama rinkimų programa ir tai, kaip ir į kokį rinkėją kreipiamasi, kaip formuluojami šūkiai, pažadai. Šiame procese ypač reikšminga tampa šnekos, kalbėjimo akto ilokucija. J. Zabarskaitė teigia, kad ilokucijos kalbinis aktas yra siejamas su kalbos galia ir jėga: kaip pasakyti, kad prašymas būtų įvykdytas, o pažadu – patikėta, siūlymui – pritarta. Pokalbyje didelis dėmesys skiriamas politikų pažadams, kurie reikalingi tam, kad rinkėjai jais patikėtų.

Taip pat svarstoma, kokia kalba vyrauja politikų, partijų retorikoje ir kaip politikai kalba, kokį kontekstą ir žodyną jie vartoja, kaip visuomenė žvelgia į jų pažadus. Pokalbyje taip pat analizuojama, ką reiškia šių dienų gyvenime partijų šūkiai ir kokie šūkiai vyravo šiųmečiuose rinkimuose, kokie žodžiai buvo originaliausiai ir rečiausi, taip pat kodėl atsiranda patyčių politinis diskursas ir kaip su politine komunikacija susiję sociokultūriniai ir kalbiniai stereotipai.

Pašnekovas A. Jakučiūnas mano, kad politinis pažadas seniai yra tapęs devalvuota kategorija. Pasak jo, Lietuvoje jau anksčiau kurta alternatyva pažadui. Politika buvo susieta su konkrečiais nuveiktais darbais, o ne žadamais ateities darbais, ūkiu, ekonomika. Kitaip tariant tuo, kas yra apčiuopiama, realu. Anot jo, kalba nustumta į nuošalį, vaizduojama kaip abstraktybė, atitrūkusi nuo realaus gyvenimo, nors visi pagrindiniai dalykai formuojasi kalboje ir išplaukia iš jos.

„Pažado devalvacija apriboja politikų galimybes įtikinti publiką. Šiuo požiūriu galia yra pakankamai silpna, kad ir ką jie žadėtų, visuomenė į pažadą žvelgs abejingai ar net su ironija“, – mintimis dalijasi A. Jakučiūnas. Pasak jo, pasiekus šį tašką žadamos bendrybės. Jomis tarsi simbolizuojamas gėris, tačiau pasigendama konkretumo. Kitu atveju ieškoma būdų, kaip sukurti priešą ir savo tikslų siekiama demonstruojant priešo ydas.

Pokalbio metu aptarti ir konkretūs pasibaigusios politinės kampanijos partijų rinkimų šūkiai. Pašnekovai netikėtai atrado, kad Laisvės partijos šūkis „Norintiems džiaugtis“ turi prasminių sąsajų su naujojo JAV prezidento Joe Bideno rinkimų kampanijos šūkiu „Our Best Days Still Lie Ahead” (liet. „Mūsų geriausios dienos vis dar laukia priešakyje“).

Pokalbis baigia ciklą, skirtą kalbos paveikumo temai: su Valdu Papieviu analizuota, ką reiškia vaizdinga kalba ir kaip jos galima išmokti, su Sigitu Lūžiu – ieškota atsakymo, ar XXI amžiuje liko vietos retorikai kaip kalbos įtikinėjimo menui, o su Andriumi Jakučiūnu svarstyta, ką daryti, kad kalba atgautų paveikumo galią ne tik patyčių diskurse. 

Visas pokalbis vaizdo įraše:

Daugiau Kalbos klubo vaizdo įrašų rasite čia ›