Lietuvos Respublikos ambasadoje Maskvoje (Rusijos Federacija) gruodžio 15 d. vyks antroji projekto „Lietuvos ir Rusijos žydai. Istorija, paveldas, atminties išsaugojimas ir įprasminimas. XVIII–XX amžius“ apskritojo stalo diskusija. Vilniaus Gaono ir žydų istorijos metams skirtą projektą inicijuoja Lietuvos ambasada, jis vykdomas kartu su Lietuvos kultūros institutu, tarptautine istorinio švietimo, labdaros ir žmogaus teisių gynimo draugija „Memorial“[1], Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, aukštųjų mokyklų judaikos mokslinių darbuotojų ir dėstytojų centru „Sefer“, palaikant Rusijos žydų kongresui.
Projektas sumanytas kaip akademinių diskusijų ciklas, kartu mėginant apsvarstyti, kas nutiko per pastaruosius šimtmečius Lietuvos ir Rusijos žydams, kaip skirtingi istoriniai įvykiai ir aplinkybės nulėmė nevienalytės žydų aplinkos savimonę ir padėtį Lietuvoje ir Rusijoje. Taip pat norima supažindinti su Lietuvos patirtimi puoselėjant istorinę atmintį įvairiais suvokimo lygmenimis – akademinėje, švietimo, edukacinėje, visuomeninėje ir kultūrinėje terpėje. Pirmoji apskritojo stalo diskusija „Lietuvos ir Rusijos žydai. Tapatybės formavimasis“ įvyko 2020 m. spalio 16 dieną. Antrojo apskritojo stalo tema – „Kaip mes kalbame apie Holokaustą Lietuvoje ir Rusijoje“. Temą pratęs 2021 m. pradžioje numatyta diskusija.
Nuo XX a. antrosios pusės Holokausto refleksija – viena iš kultūros, istorijos, socialinės ir visuomeninės minties temų. Liudytojų tekstais, archyviniais dokumentais, daugybe istorinių tyrimų, taip pat įvairiais meniniais bandymais ieškoma atsakymo į klausimą, kas nutiko Europos kultūrai, kad joje tapo įmanomas ideologiškai pagrįstas, sistemingas, technologizuotas dalies žmonijos sunaikinimas. Į viešos diskusijos erdvę iškeliama katastrofos problematika. Vis aktualiau skamba klausimas, kaip kalbėti apie Europos žydų tragediją, kad pokalbis neskatintų stingdančio siaubo, nevirstų pernelyg reliatyviais samprotavimais apie „istorijos sudėtingumą“, abipusiais kaltinimais, nukreiptų antropologinės problematikos link, skatintų susimąstyti apie katastrofos pamokas XXI amžiui.
Apskritojo stalo diskusijoje dalyvaus žymūs žydų istorijos ir istorinės atminties tyrinėtojai iš Lietuvos, Rusijos ir kitų šalių. Bus diskutuojama, kokį katastrofos supratimo kelią įveikė Lietuva ir Rusija, kas ryškiausiai atskleidžia Holokausto refleksiją kiekvienoje iš šių šalių, kaip ši refleksija suvokiama skirtingais visuomenės sąmonės lygmenimis, kokios kliūtys ar neigimo formos kyla, kai diskusija apie Holokaustą iš akademinės sferos perkeliama į edukacinę ir viešąją erdvę, kaip įveikti šias kliūtis ir ieškoti būdų kalbėti apie istorines tragedijas taip, kad išgirstų šiuolaikinis pasaulis.
Apskritojo stalo diskusijos pradžia – 18.00 val. (Maskvos laiku)
Diskusijos pabaigoje bus rodomas Lilijos Vjuginos dokumentinis filmas „Vilniaus geto paslaptis“.
Apskritojo stalo diskusija bus transliuojama „YouTube“ kanale, taip pat socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Twitter“.
Išsamesnė informacija bus pateikta Lietuvos Respublikos ambasados interneto puslapyje, ambasados „Facebook“ paskyroje, taip pat „Memorial“ ir Rusijos žydų kongreso interneto svetainėse.
[1] „Memorial“ yra įtraukta į registrą, kaip tai numatyta Rusijos Federacijos federalinio įstatymo dėl NVO 13.1.10 straipsniu