2020 m. gruodžio 10 d.

A. Junevičienės paskaita apie UNESCO pasaulio paveldą

Minint Lietuvos Respublikos Seimo paskelbtus UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje metus, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje sumanyta surengti fotožurnalisto Leonardo Skirpsto fotografijų parodą „UNESCO paveldas: Lietuva ir pasaulis“. Paroda atskleidžia unikalų Lietuvos bei pasaulio kultūros ir gamtos paveldą, jo išskirtinę kultūrinę vertę, pabrėžia išsaugojimo ateities kartoms svarbą. Kol kas skaitytojai parodos negali apžiūrėti gyvai, tačiau kviečiame pasiklausyti 2002–2020 m. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinio sekretoriaus pareigas ėjusios Astos Junevičienės paskaitos „Pasaulio paveldo vertybės Leonardo Skirpsto nuotraukose“, kurioje išsamiau aptariama L. Skirpsto fotografijų vertė, įamžinti objektai ir jų svarba. Pasikeitus situacijai, apsilankyti parodoje kviesime į Lietuvos nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvę.  

Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (United Nations Educational Scientific and Cultural Organization – UNESCO) buvo įkurta iškart po Antrojo pasaulinio karo – 1945-aisiais. Šiuo metu UNESCO narės yra 193 pasaulio valstybės. Lietuva UNESCO nare tapo 1991 m. spalio 7 dieną. A. Junevičienė plačiau pristato UNESCO veikimo principus, nuostatus, organizacijos veiklos kryptis, prioritetus, kultūros konvencijas ir jų esmingiausius bruožus, siekiamybes.

Daugiausia dėmesio paskaitoje skiriama 1972 m. priimtai Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijai. Pasak A. Junevičienės, tai vienas svarbiausių  ir plačiausiai pripažintų tarptautinio paveldo apsaugos dokumentų. „Pasaulio paveldo konvencija unikali ir moderni savo koncepcija. Ja įsteigiama veiksminga kolektyvinė paveldo apsaugos ir tarpdisciplininio bendradarbiavimo bei paramos sistema, vienijanti tarptautinę bendruomenę bendram tikslui: nustatyti ir išsaugoti pasaulinės svarbos kultūros ir gamtos paveldo vertybes“, – teigia A. Junevičienė.  Konvencijoje kalbama apie pasaulio paveldą, bendrą, visai žmonijai priklausantį palikimą, už kurio išsaugojimą atsakinga ne tik atskira valstybė, kurios teritorijoje yra vertybė, bet ir visa bendruomenė.

UNESCO Pasaulio paveldo objektų sąrašą sudaro visai žmonijai reikšmingos išskirtinę visuotinę vertę turinčios kultūros ir gamtos paveldo vertybės. Sąraše yra ir Lietuvos vardas. Galime didžiuotis keturiomis išskirtinę vertę turinčiomis vietovėmis: Vilniaus istoriniu centru, Kuršių nerija, Kernavės archeologine vietove, Struvės geodezinio lanko punktais. Šios vertybės įamžintos L. Skirpsto fotografijų parodoje. A. Junevičienė pabrėžia, kad į Pasaulio paveldo sąrašą nebūtinai įtraukiami patys gražiausi, įdomiausi, didžiausi pasaulio paveldo objektai ar teritorijos. Vertybės turi atitikti tam tikrus kriterijus, kurie analizuojami ir išsamiau pristatomi paskaitoje. Šiuo metu į Pasaulio paveldo sąrašą patenka 1121 pasaulio kultūros ir gamtos paveldo vertybė, esanti 167 pasaulio valstybėse. Paskaitoje taip pat pristatytas preliminarusis sąrašas,  į kurį patenka objektai, pretenduojantys papildyti Pasaulio paveldo sąrašą. Pastarųjų gretose – Kauno modernizmo architektūra.

Parodą „UNESCO paveldas: Lietuva ir pasaulis“ sudaro beveik penkiasdešimt fotografijų. Jose įamžintų objektų geografija itin plati: tai – ir Austrija, Baltarusija, Čekija, Egiptas, Estija, Graikija, Izraelis, Italija, Jordanija, Norvegija, Naujoji Zelandija, Vatikanas, daugelis kitų valstybių. Nuotraukose L. Skirpstui būdingu stiliumi ir dokumentalisto žvilgsniu atskleidžiamas istorinio Zalcburgo centro grožis, Belovežo girios didybė, laikui nepavaldūs senovės Tėbai ir Romoje stūksantis Koliziejus, Bahajų sodų rojus, Jordanijos stebuklas Petra, didingas Tongaryro nacionalinis parkas. Tai tik keletas parodoje eksponuojamų vertybių. A. Junevičienė supažindina su parodoje regimų objektų išskirtinumu, kultūrine ir istorine reikšme, svarba žmonijai, aptaria kriterijus, kuriais remiantis konkrečios vertybės buvo įtrauktos į Pasaulio paveldo sąrašą. A. Junevičienė taip pat pristato vertybes, peržengiančias parodos rėmus. Dėmesio skiriama Europos, Šiaurės Amerikos, Lotynų Amerikos, arabų šalių, Azijos ir Ramiojo vandenyno, Afrikos ir Karibų jūros regionams.

Paroda – puiki galimybė atidžiau pažvelgti į kasdien matomus, bet vis dar nepakankamai daugeliui pažįstamus Lietuvos kultūros paveldo objektus ir pažinti pasaulyje esančius unikalius žmogaus ir gamtos sukurtus objektus.

Vaizdo įrašas: