2020 m. gruodžio 15 d.

„Kalbos klube“ – apie žodžių „Kūčios“ ir „Kalėdos“ etimologiją

Artėjant gražiausioms metų šventėms, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos „Kalbos klubas“ kviečia plačiau sužinoti apie žodžių „Kūčios“ ir „Kalėdos“ reikšmę. Iš kur atsirado lietuviški švenčių pavadinimai?

„Kalbos klubo“ tikslas – skatinti mąstyti apie kalbą plačiau, išmesti iš galvos įsišaknijusius stereotipus ir suvokti, kas iš esmės yra kalba ir kokią įtaką ji daro mūsų visokeriopai gerovei.

Šiame „Kalbos klubo“ vaizdo įraše Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus vyriausioji metodininkė-tyrėja prof. Jolanta Zabarskaitė su kalbininku, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedros docentu dr. Antanu Smetona kalbėjosi apie tai, kas yra etimologijos tyrimų objektas, kaip suprasti sąvokas „žodžio kilmė“ ir „žodžio istorija“, koks etimologijos, tipologijos, arealinės lingvistikos santykis.

Dr. A. Smetona įvardijo tris kalbinio etimologinio mąstymo kryptis: akademinę „sunkiąją“ etimologiją, liaudies etimologijos linksmybes ir bazinius etimologinius dalykus, kuriuos turėtų žinoti išsilavinęs žmogus.

Svarbiausias pokalbio tikslas – aptarti, kokia yra žodžių „Kūčios“ ir „Kalėdos“ kilmė.

Pokalbyje atskleidžiama, kad žodžių „Kūčios“, „Kalėdos“, „Velykos“ kilmė paliečia tuos lietuvių kalbinės tapatybės elementus, kuriuos į sudėtingos istorijos suplaktą lietuviškumo suvokimo kokteilį įnešė Rytų ir Vakarų krikščionybė, LDK erdvėje gyvavusios kalbos, ir – apskritai – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės protėvystė.

Žodžio „Kalėdos“ reikšmės ištakas dr. A. Smetona susiejo su žodžio „kalendorius“ semantika. Sužinokite daugiau pokalbio vaizdo įraše.

Kitus „Kalbos klubo“ vaizdo įrašus kviečiame žiūrėti Nacionalinės bibliotekos „Youtube“ kanale.