Kūčios ir Kalėdos – gražiausios žiemos šventės

Nenumaldomai artėja 2020-ųjų pandemijos ženklu pažymėtos Kūčios, šv. Kalėdos. Su viltimi laukiame Naujųjų metų. Kad švenčių laukimas taptų prasmingesnis ir įdomesnis, kviečiame pasinerti į virtualų elektroninio paveldo sistemos epaveldas.lt milžinišką skaitmeninį lobyną. Ši platforma užtikrina greitą ir patogią prieigą prie tūkstančių knygų, laikraščių, meno kūrinių, rankraščių tekstų, žemėlapių, garso įrašų. Čia galite skaityti senas knygas, peržvelgti iliustracijas, ir kitokius dokumentus apie gražiausias metų šventes, jų laukimą ir šventimą. Juk „Kūčios – tai yra mūsų savastis, mūsų paveldas“ (etnologas prof. Libertas Klimka).

Pristatome keletą atrinktų pavyzdžių. Malonių atradimų.

Vincas Kisarauskas. Kūčios. 1959

„Meldžiam: laimink, Kūrėjau, Kūčių paprastą stalą
Ten toli, Tėvų žemėj, mūsų, esančių čia.
Prieš tave griūna sostai, skelbią žemėje melą,
Prieš Tave ašaroja visų mūsų kančia.“

Tai posmas iš Stasio Šneiderio-Diemedžio eilėraščio Kūčiose (1946 m., Magadanas). Autorius kalėjo lageriuose, iš kur plito nostalgiški jo eilėraščiai. Jis prisimena seną gimtinę, kur šarmotieji sodai, kur senai motulei nusibodo ašaroti savo išblaškytų vaikų, išardytos tautos, kur ir vėl Mama prie Kūčių stalo sės viena...

Šv. Kalėdas imta minėti kaip Jėzaus gimimo šventę, švenčiamą gruodžio 25 dieną. Šv. Kalėdų rytą – po gana ramių ir santūrių Kūčių – prasidėdavo tikrasis šventimas. Vos pakilę, visi skubėdavo į pirmąsias šv. Mišias, o po jų kuo greičiau rogėmis ar vežimais – į namus.

Dabar šv. Kalėdos švenčiamos beveik visame pasaulyje, dažnai sujungiant vietines ir jau globaliosios kultūros dalimi tapusias tradicijas.

Nežinomas autorius. Kalėdinis fotoatvirukas

Pasveikinimas ant Kalėdų
„Kalėdos! Ramiai jau prabyla varpai!
Padangėj lyg aniolų girdžias balsai
Su džiaugsmu nepaprastu sveikinam rytą
Ir akys kiekvieno linksmybe nušvyto!“

Sveiki sulauke šv. Kalėdų! Katalikų spaudos draugija sveikina sulaukus šv. Kalėdų – šviesos šventės. „Mes visuomet esame ir turime būti šviesybės sunųs, nes musų Tautos Himne šaukiame: „ir šviesa ir tiesa mus žingsnius telydi.“ Tą šviesą skleidė mūsų protėviai, knygnešiai ir už tai kentėjo, buvo tremiami į Sibirą ir mirė vardan šviesesnės ateinančios kartos. Taip pat prašoma, kad jeigu apsilankytų Jūsų namuose knygų ir laikraščių skleidėjai, kad imtumėte knygas, laikraščius, nes tai didelė nauda kiekvienam ir nevarytumėte jų su keiksmais, juk jie atneša šviesą į Jūsų namus.

Kalėdų žvaigždė. Kai visame katalikiškajame pasaulyje suskamba Kalėdų varpai, primenantys didžiausią žmonijos istorijos įvykį – Kristaus užgimimą – sujaudina kiekvieną kilnių jausmų asmenybę. Apie tai rašoma vienkartiniame 1938 m. leidinyje „Kalėdų žvaigždė“. Susipažinsite su kalėdiniais burtais, su kūčių valgių receptais, paskaitysite feljetoną, sužinosite, kada vanduo virsta vynu, taip pat rasite naujienų iš Lietuvos ir viso pasaulio.

Kalėdų mintys. Šv. Kalėdos – kilniausio džiaugsmo šventė, rašoma vienkartiniame 1937 m. leidinyje. Kristaus mokslo tiesų vedamas, pasaulis švenčia Kalėdų šventes su dideliu džiaugsmu. Susipažinsite su Kalėdų papročiais, galėsite išmokti megzti gražias pirštines (aprašyti mezgimo pavyzdžiai), rasite patarimų, kaip gražiai džiovinti langų užuolaidas, krakmolyti apykakles, atnaujinti aliumininius įrankius ir kt. Taip pat skelbiamos Lietuvos ir užsienio politinės, sporto ir kt. naujienos.

Kalėdų dovana. Artėjant krikščioniškoms šventėms rengiami labdaringi renginiai, koncertai, kviečiantys žmones prisidėti prie prasmingų darbų. Paskaitykite, kokiems kilniems reikalams kvietime „Kalėdų dovana“ apie 1916–1917 m. Tautos fondo sekretorius K. Pakštas kvietė paaukoti visus geros valios lietuvius – „Lietuvai Kalėdoms suteikime dovaną, jos kančių ir garbės vertą“.

Mylimieji „Sunkiuose laikuose šių metų Kalėdų šventes turėsime švęsti ...“, – tai 1931 m. Švento Kryžiaus parapijos klebono A. Skripkaus kreipimasis į parapijiečius. Prašoma paaukoti Bažnytėlei, kurios išlaikymas šiais sunkiais laikais labai vargingas, ir linkima greičiau sulaukti laimingesnių laikų.

Laukiant švenčių buvo statoma daug pjesių, vaizdelių. 1924 m. kvietime į šventę Teatras Betlėjus scenoje skelbiama: „Betlėjus, tai yra istoriškas veikalas, trijų aktų drama iš Kristaus gimimo laikų, gražiausias ir daug pamokinantis vaizdas ... Tas visas įvyks antrą dieną Kalēdų Šv. Trejybės lietuvių parap. salėje ...“.

1924 m. pasirodo „Gintarai“ : 2-jų veiksmų Kalėdų vaizdelis. Kalėdų vakarą Alenytės atsiprašoma už melagingą apkaltinimą, ji gauna Kalėdoms dovanų gintarinius karolius. Visi susitaiko, švenčia ir gieda Kalėdų giesmes; „Pirmosios Kalėdos“ : keturių veiksmų drama, pasakojanti apie Kristaus gimimą; „Kalėdų žąsis“ : 4-rių paveikslų pjesė. Kalėdų šventėms valdininkai turės pirkti tiek žąsų, kokią vietą užima tarnyboje ir tuo pačiu pagerinti brolių artojų finansinę padėtį; „Kalėdų laimė“: vieno veiksmo drama. Tai pasakojimas apie skurdžiai gyvenančios šeimos kasdienybę, kuriai kalėdinį džiaugsmą sukuria daktaras. „Kalėdų vakare“ : trijų paveikslų vaidinimas. Kai Kalėdų vakare mergaitė atidarė langą, pasigirdo vargonai ir giedamos giesmės, tuomet mama priminė vaikams: „Kalėdų vakaras yra stebuklingas, nepamirškite tų garsų per visą gyvenimą. Tai meilės ir džiaugsmo garsai.“

Švenčių proga buvo siūloma palankiomis kainomis įsigyti naujų leidinių. Spaudinyje Didžiai gerbiamas kunige klebone rašoma: „Artinantis šv. Kalėdų metui, drįstame Tamstai pasiūlyti geromis ir palankiomis sąlygomis savo leidinių …“ / marijonų spaudos administracija, 1939; Didelės Kalėdų dovanos : didžiausias knygų nupiginimas, [1931]; Galutinas knygų išpardavimas : visos knygos už pusę kainos iki Kalėdų – gruodžio 25-os d. / Julius Mickevičius, knygyno „Lietuvos“ vedėjas, 1930; Kalėdų kvieslys jus kviečia skaityti ir platinti „Lietuvos ūkininką“, „Darbą“ ir „Varpą“, 1919.

Kalėdų mintys

Gero skaitymo, ramių ir sveikų švenčių!