Kaip mus rasti Telefonas Klaustukas Sitemap
2021 m. vasario 15 d.

Atgimusios Lietuvos kultūros laimėjimai

1936 m. leidinyje „Jaunimo draugas“ (Nr. 1, p. 6) rašoma: „Kiekvienos tautos vienas vyriausių siekimų yra aukšta jos kultūra. Todėl šiam siekimui įgyvendinti nesigailima nei lėšų, nei darbo. Kur yra aukšta kultūra, ten gali augti ir medžiaginė gerovė. Šią tiesą patvirtina kasdieninis paskirų žmonių gyvenimas, nes yra žinoma, kad kultūringas žmogus daug protingiau ir prašmatniau tvarko savo gyvenimą, negu nekultūringas. Panašiai yra ir su tautomis.“

Kaip žinia, nepriklausomybės neturėjimas buvo didžiausia kliūtis lietuvių kultūrai klestėti. Tačiau, vos tik pradėjus eiti pirmiesiems lietuviškiems laikraščiams, su lietuviška spauda pradėjo švisti nauja tautinės savimonės atgimimo era. Atkūrusi nepriklausomybę, Lietuva drąsiai ėmėsi naujų tikslų ir entuziastingai žygiavo vis didesnių kultūros laimėjimų link.

Mokslo įstaigos

1936 m. Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) turėjo septynis fakultetus: Teologijos ir filosofijos, Evangelikų teologijos, Teisių, Humanitarinių mokslų, Gamtos ir matematikos, Medicinos, Technikos. To meto didžiausia VDU biblioteka turėjo per 100 tūkstančių tomų knygų. Dalis jų buvo įsigyta, tačiau daugiausia knygų buvo padovanota privačių asmenų arba draugijų. Kita svarbi mokslo įstaiga, veikusi Lietuvoje – Dotnuvos žemės ūkio akademija. Kaip teigiama straipsnyje, šia akademija valstybė ypač rūpinosi, nes „geras žemės ūkio pastatymas laiduoja Lietuvai gerovę“. Be šių dviejų, Alytuje veikė Aukštesnė žemės ūkio kultūros mokykla ir Aukštesnė girininkystės mokykla, Technikos mokykla Kaune, Aukštesnė prekybos mokykla Pasvalyje ir Prekybos institutas Klaipėdoje. Taip pat minėtinos Meno mokykla ir Muzikos konservatorija Kaune, Klaipėdos aukštesnis pedagogikos institutas, Kauno politinių mokslų institutas ir trys kunigų seminarijos, veikusios Kaune, Telšiuose ir Vilkaviškyje. Taigi 1933–1934 m. Lietuvoje veikė viena aukštoji ir net 64 aukštesniosios mokslo įstaigos, taip pat – per penkiasdešimt (51) vidurinių ir 2557 pradžios mokyklų.

Draugijos

Prie šalies kultūros kėlimo ir puoselėjimo ženkliai prisidėjo gausus įvairių mokslo, literatūros ir meno draugijų būrys. Tai ir Lietuvių katalikų mokslo akademija su žymiu mokslininku, rašytoju, kritiku kunigu A. Jakštu-Dambrausku priešakyje, ir Humanitarinių mokslų ir literatūros draugija su pirmininku prof. V. Krėve-Mickevičiumi. Lietuvos ūkinius reikalus nagrinėjo Ekonominių studijų draugija, o tautą sveikatos klausimais švietė Kauno medicinos draugija. Taip pat aktyviai veikė Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvių rašytojų, Lietuvių dailės, Lietuvių meno kūrėjų draugijos.

Kultūros įstaigos

Kultūriniu gyvenimu rūpinosi ir jį turtino Valstybės opera, Valstybės dramos teatras, Čiurlionio galerija. Praeitį išsaugoti siekė Kauno miesto, Karo, Vytauto Didžiojo muziejai. Pastarajam statyti didžiąją dalį pinigų surinko pati visuomenė. Nemažai muziejų buvo galima aplankyti ir mažesniuose miestuose bei provincijoje – Šiauliuose, Panevėžyje, Rokiškyje, Kėdainiuose, Telšiuose, Biržuose, Marijampolėje ir Lazdijuose.

Archyvai

Lietuvoje veikė trys didieji archyvai: Centrinis valstybės archyvas, Kauno Katedros archyvas ir Valstybės notariato archyvas. Lietuvių liaudies žodžio kūrybą rinko Tautosakos archyvas.

Bibliotekos

Be jau minėtos didžiausios tuo metu Vytauto Didžiojo universiteto bibliotekos, gausiais ištekliais galėjo didžiuotis ir Valstybės centrinis knygynas Kaune (turėjo apie 65 tūkstančius leidinių). Toliau rikiavosi Centrinė kariuomenės biblioteka, Daktaro Vinco Kudirkos biblioteka ir skaitykla, kitos mažesnės bibliotekos.

Spauda

Atgavus nepriklausomybę Lietuvoje kasmet pradėta leisti per tūkstantį įvairaus turinio knygų, išeidavo apie 200 laikraščių, o „Lietuvos Aidas“ spausdintas net du kartus per dieną. Klestėjo menininkai ir rašytojai, į užsienio kalbas išversti Vinco Mykolaičio-Putino, Igno Šeiniaus kūriniai. Visose kūrybos formose ieškoma tautinio stiliaus ir autentikos. Atsiranda lietuviškų operų.

Parengta pagal 1936 m. leidinio „Jaunimo draugas“ (Nr. 1, p. 6–11) medžiagą. Šį leidinį galite rasti ir plačiau skaityti www.epaveldas.lt

Logotipas