2021 m. vasario 17 d.

Nacionalinė biblioteka prisideda prie Nacionalinės moksleivių akademijos žiemos sesijos

Vasario 17–19 d. vyksta tradicinė Nacionalinės moksleivių akademijos (NMA) žiemos sesija. Dėl šalyje paskelbto karantino šiemet ji persikelia į virtualią erdvę. Septynių sekcijų vadovai paruošė įdomias dalykines biochemijos, chemijos, fizikos, informatikos, ekonomikos, matematikos bei lietuvių filologijos mokslų programas. Jau ne pirmą kartą Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyrius prisideda prie lietuvių filologijai skirtos dalies įgyvendinimo.

Šį kartą Lietuvių filologijos sekcija, kurios veiklose dalyvaus dvi dešimtys gabių mokinių iš visos Lietuvos, dėmesį skyrė kūrybiškumo temai. Filologams dalykinius užsiėmimus ves Liutauras Degėsys (Vytauto Didžiojo universitetas), Regimantas Tamošaitis (Vilniaus universitetas) ir Vytautas V. Landsbergis. Penktadienį baigiamąją diskusiją apie kūrybiškumą surengs Nacionalinės bibliotekos Lituanistikos skyriaus darbuotojos Deimantė Žukauskienė, Valda Budreckaitė ir Silvija Stankevičiūtė, 2020-ųjų pabaigoje ir šių metų pradžioje NMA dalyviams paruošusios kelias nuotolines užduotis.

D. Žukauskienė NMA dalyviams pateikė dvi užduotis. Pirmoji – „Interviu su kuriančiu žmogumi“. Anot užduoties autorės, mokiniai nestokojo kūrybiškų sprendimų, kai karantino metu susitikti ir pasikalbėti tapo beveik neįmanoma: virtualiu būdu pakalbino kūrybingus šeimos narius, draugus, bendramokslius, pažįstamus, netgi Lietuvos rašytojus. Antrąja užduotimi „Keliaujantis žmogus“ D. Žukauskienė kvietė šiuo nelengvu laikotarpiu, kai visiems trūksta gerų emocijų bei potyrių, „pakeliauti“ po įvairius kelionių tekstus.

V. Budreckaitė, pristačiusi garsiausius atvirus laiškus pasaulio ir Lietuvos istorijoje (rašytojo Émile’io Zola laišką Prancūzijos Respublikos prezidentui, poeto Tomo Venclovos laišką Lietuvos komunistų partijos Centro komitetui ir kt.), moksleiviams pasiūlė patiems išbandyti plunksnas – pamėginti parašyti atvirą laišką naujai švietimo, mokslo ir sporto ministrei. „Į ką norėtumėte atkreipti jos dėmesį? Koks pokytis Lietuvos mokyklose Jums atrodo reikalingiausias?“ – klausė V. Budreckaitė. Nors mokiniams opios labai skirtingos problemos, galima įžvelgti ir šiokį tokį leitmotyvą: keliuose laiškuose atsikartojo mintis, kad Lietuvos mokyklose stinga emocinio intelekto ugdymo ir lytinio švietimo.

S. Stankevičiūtė pateikė užduotį „Dienoraštis kaip istorijos ir savęs pažinimo šaltinis“. Šia užduotimi siekta susipažinti su egodokumentų (dienoraščių, laiškų, prisiminimų ir kt.) terminu, rūšimis, jų panašumais ir skirtumais, galimais analizės būdais ir įgytas žinias pritaikyti atliekant praktines užduotis. Dienoraštį įvertinti ne tik kaip savistabos, asmeninių išgyvenimų, minčių išliejimo vietą, bet ir kaip istorinį šaltinį, liudijantį apie tam tikro laikotarpio žmonių kasdienybės bruožus, politinę, kultūrinę situaciją. Užduotimi siekiama atskleisti ir pademonstruoti, kad dienoraštis gali būti naudingas tyrėjui, analizuojančiam tiek konkrečios asmenybės, tiek visuomenės gyvenimą, tam tikro istorinio laikotarpio detales.

NMA dalyviai aktyviai įsitraukė į Nacionalinės bibliotekos surengtą literatūrinių imitacijų konkursą „Pasimatuok klasiko akinius!“, kurio objektas yra praėjusių metų sukaktuvininkų – Žemaitės (175 m. sukaktis), Jurgio Savickio (130 m. sukaktis) ir Henriko Radausko (110 m. sukaktis) – tekstai.

Nacionalinės moksleivių akademijos dalyviai © Mindaugo Meilučio nuotr.