Pristatyta kultūrinės edukacijos galimybių studija

Vakar Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pristatė kultūrinės edukacijos galimybių studiją „Nacionalinė mokinių kultūrinės edukacijos sistema“. Galimybių studija atlikta bibliotekos užsakymu, įgyvendinant kartu su Kultūros bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijomis vykdomą nacionalinės kultūrinės edukacijos sistemos modernizavimo projektą. Galimybių studiją parengė asociacija „Žinių ekonomikos forumas“.

Pristatyme dalyvavo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas, kultūros viceministras Albinas Vilčinskas, švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėja Agnė Andriuškevičienė, asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ direktorius Arminas Varnauskas, Vytauto Didžiojo universiteto Ugnės Karvelis gimnazijos pavaduotoja ugdymui Jolita Lubienė, projekto „Kultūrinės edukacijos sistemos modernizavimas“ vadovė Giedrė Čistovienė ir kultūrinės edukacijos plėtros veiklų koordinatorė Ingrida Veliutė, Lietuvos moksleivių sąjungos atstovė Kamilė Chomynaitė.

„Tvarus kultūros ir švietimo ryšys tampa ne tik planu ar prioritetu, įvardytu tiek Vyriausybės programoje, tiek politinių partijų susitarime dėl Lietuvos švietimo politikos, bet ir realiais darbais, kuriems pagrindą padėjo „Kultūrinės edukacijos sistemos modernizavimo“ projekte numatytos veiklos, ypatingą dėmesį skiriant galimybių studijai parengti. Džiaugiamės bendrais tikslais, bendravardikliais tarp projektą įgyvendinančių institucijų, nes mus vienija mąstančios, kūrybingos, sėkmingos ateities visuomenės siekis“, – kalbėjo viceministras A. Vilčinskas.

Jam antrino Nacionalinės bibliotekos vadovas prof. dr. R. Gudauskas. „Kultūra ir menas yra būtini visapusiško švietimo elementai. Parengtas Nacionalinės kultūrinės edukacijos modelis ir trejų metų veiksmų planas Kultūros edukacijos kompetencijų centrui suteiks galimybę metodiškai dirbti ir sujungti kūrybą su įvairiomis ugdymo praktikomis. Ambicinga projekto komanda yra pajėgi pagerinti kultūrinės edukacijos paslaugų prieinamumą ir teikiamų paslaugų kokybę visiems Lietuvos mokiniams“, – teigė Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius.

Remiantis nacionalinės kultūrinės edukacijos sistemos modernizavimo projekto koncepcija ir ankstesniais tyrimais, galimybių studijoje apibrėžta, kad visoje Lietuvoje reikalinga bendra moderni ir inovatyvi kultūrinės edukacijos sistema, jungianti formalųjį ir neformalųjį ugdymą. Dėl to sklandžiau vyktų kultūros ir švietimo sričių sinergija, būtų sustiprintas, papildytas kokybiškomis ir įvairiomis kultūrinėmis veiklomis bei padarytas patrauklesnis moksleiviams formaliojo ugdymo procesas.

Galimybių studijoje pateikiamas kultūrinės edukacijos sistemos moksleiviams modelis, parengtas remiantis tarptautine patirtimi. Taikant įvairiapusę tyrimo metodologiją įvertintos ir atrinktos bei nuodugniai išnagrinėtos tinkamiausios Lietuvai užsienio praktikos. Išanalizuotos ir mūsų šalies aktualios švietimo iniciatyvos ir jų sąsajos su kultūrine edukacija.

Kultūrinės edukacijos sistemos modernizavimo projekto tikslas – tobulinti kultūrinės edukacijos Lietuvoje sistemą ir įrankius (Kultūros paso programą, kultūrinės edukacijos koordinatorių ir kultūros edukatorių kompetencijas ir tinklą, kultūrines intervencijas bei tam pritaikytą IT sistemą), stiprinti mokinių ir pedagogų kultūrines kompetencijas, kūrybinį kritinį mąstymą ir ugdyti kitus svarbius ateičiai gebėjimus. Siekiama sukurti kultūrinės edukacijos administravimo platformą, kultūrinės edukacijos koordinatorių (formaliojo ir neformaliojo švietimo) tinklą, užtikrinti kokybišką kultūros ugdymą ir nuoseklų koordinavimą, telkti ir stiprinti sukurtą kultūros edukatorių tinklą, skatinti juos kurti kuo kokybiškesnes, įvairesnes kultūrines edukacijas.

Su galimybių studija „Nacionalinė mokinių kultūrinės edukacijos sistema“ galima susipažinti: čia