Birželio 7 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko baigiamasis kultūrinių intervencijų projektų renginys, sutelkęs projekto dalyvius ir projektus įgyvendinusių asociacijų „Kūrybinės jungtys“, „Kūrybinės ateities idėjos“, AGATA ir viešųjų įstaigų „Meno avilys“ bei „Edukraftas“ atstovus. Buvo pristatyti 40-yje Lietuvos mokyklų, visose šalies apskrityse, įgyvendinti projektai, jų rezultatai ir ateities idėjos.
Kultūrinės edukacijos intervencijų projektai – tai Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kartu su Kultūros ministerija ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija įgyvendinamo nacionalinės kultūrinės edukacijos sistemos modernizavimo projekto dalis. Šiais projektais buvo siekiama kultūros ir švietimo sąveikos formaliojo ugdymo procese, taip pat kūrybinio ir kritinio mąstymo, kitų šiuolaikiniam žmogui reikalingų savybių ugdymo. Vienas svarbiausių projektų tikslų – naujų kūrybiškų ir įtraukių ugdymo metodų sukūrimas ir bendruomeniškumo, naujų partnerysčių tarp kultūros, švietimo, kitų įstaigų ir organizacijų inicijavimas.
Pernai rugsėjį prasidėjusiuose projektuose dalyvavo 1042 moksleiviai, 207 mokytojai, 161 mokyklų administracijos atstovas, 136 kūrėjai, 2995 mokyklų bendruomenių nariai ir 714 vietos bendruomenės narių. Per visus 2021–2022 mokslo metus, įskaitant parengiamuosius darbus bei rezultatų vertinimą, trukę projektai įtraukė iš viso 5224 dalyvius.
Įgyvendindami kultūrinės edukacijos intervencijų projektus, jų vykdytojai sutelkė mokyklų bendruomenes ir įvairių sričių kūrybos profesionalus partnerystei, orientuotai į ugdymo kultūros pokyčius. Režisieriai, aktoriai, fotografai, muzikantai, vizualiųjų menų kūrėjai, dailininkai, kompozitoriai, kompiuterinių žaidimų kūrėjai, žurnalistai ir edukologai kvietė moksleivius bei pedagogus drauge spręsti išsikeltas konkrečias užduotis ir mokymosi iššūkius. Vykdant projektus buvo suburti ir mokytojų klubai, kuriuose mokytojai, padedami kuriančių praktikų, tyrė jiems aktualius ugdymo klausimus, diskutavo, ieškojo sprendimų, mokėsi kurti kūrybiško bei tyrinėjančio ugdymo procesą ir jo metodus. Taip pat praktikoje išbandė inovatyvius ugdymo būdus ir reflektavo savo patirtį.
Projektų dalyviai renginyje pabrėžė, kad užmezgė daug naujų partnerysčių su vietos bendruomenių nariais ir skirtingomis kultūros bei švietimo įstaigomis – kitomis mokyklomis, muziejais, bibliotekomis, teatrais, kino centrais ir klubais, meno galerijomis, gamtos apsaugos ir kultūros paveldo institucijomis. Pasak projektuose dalyvavusių mokytojų, šie ryšiai paskatino dialogą su jų miestuose ir miesteliuose dirbančiais savo srities profesionalais, galinčiais padėti ir toliau įgyvendinti kūrybinius projektus.
Kultūrinė edukacijos intervencija apibūdinama kaip kūrėjų įtraukimas į formalųjį ugdymo procesą. Tai – kryptinga metodinė formaliojo ugdymo ir su juo susijusių problemų sprendimo veikla, grindžiama ilgalaikiu kūrėjų ir mokyklų bendradarbiavimu, stiprinančiu bendrąsias kompetencijas ir keičiančiu formaliojo ugdymo praktiką.
Nacionalinės kultūrinės edukacijos sistemos modernizavimo projekto tikslas – tobulinti kultūrinės edukacijos Lietuvoje sistemą, siekiant stiprinti moksleivių ir pedagogų kultūrines kompetencijas, kūrybinį kritinį mąstymą, ugdyti kitus ateičiai būtinus gebėjimus. Įgyvendinant projektą kuriama kultūrinės edukacijos administravimo platforma, telkiamas ir stiprinamas formaliojo bei neformaliojo švietimo kultūrinės edukacijos koordinatorių tinklas, didinama kokybiškos kultūrinės edukacijos pasiūla.