Nacionalinėje bibliotekoje įvyko „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikai“ skirta mokslinė konferencija

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centras birželio 16 d. jau šeštą kartą pakvietė į Adolfo Damušio politinių studijų dienų konferenciją. Šiais metais, minint „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ 50-metį, konferencijos pranešimus siejo tema „Sovietų okupuota Lietuva per „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ prizmę: žmonės, įvykiai, atgarsiai“. Konferencijos pranešėjus ir dalyvius sveikino Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centro tarybos pirmininkas prof. dr. Arūnas Streikus. R. Gudauskas dalijosi mintimis, kad, svarstant, kuo „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ aktuali šiuolaikinei visuomenei, kyla paralelių tarp šio leidinio ir šiandienos situacijos kaimynystėje – karo Ukrainoje: abiem atvejais tiesa ir laisvė iškyla kaip vertybės, už kurias žmonės yra pasiryžę mokėti didžiausią kainą.

Konferencijoje tiesiogiai ir virtualiu būdu dalyvavo tyrėjai iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus, Vilniaus universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, Lietuvos istorijos instituto, Lietuvos nacionalinės bibliotekos. Konferencijos pranešimuose aptarta leidinio reikšmė Lietuvos disidentiniam judėjimui, pristatyti tuometės švietimo sistemos atspindžiai ir jaunimo įvaizdis „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ puslapiuose. Konferencijos dalyviai aptarė leidinio svarbą tarptautinėje žmogaus teisių darbotvarkėje ir žiniasklaidoje.

Pirmąją konferencijos sesiją pradėjo Vytauto Didžiojo karo muziejaus fondų saugotoja Deimantė Giedrimaitė – ji pristatė Vytauto Didžiojo karo muziejaus bendruomenės iniciatyvą prakalbinti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ bendradarbius, rašiusius, redagavusius, platinusius pogrindinį leidinį. Pranešime nuskambėjo nemažai autentiškų pasakojimų apie tai, kas skatino žmogų prisidėti prie pogrindinio leidinio platinimo ar leidimo, kokį poveikį toks bendradarbiavimas turėjo tolesniam žmonių gyvenimui.

Vilniaus universiteto doktorantas Tomas Vaitelė analizavo antireliginius siužetus sovietinėje televizijoje prieš ir po „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ atsiradimo. Šiame pranešime dėmesys buvo sutelktas į viešojoje erdvėje anuomet gajus antireliginius, antibažnytinis vaizdinius ir tai, kaip apie pogrindinį leidinį kalbėta oficialioje to meto spaudoje ir  televizijoje.

„Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikoje“ daug dėmesio buvo skiriama švietimo problemoms, jaunimo įvaizdžiui. Šios dominantės atsispindėjo ir konferencijos pranešimuose. Dr. Vitalija Stravinskienė pristatė tyrimą, kuriuo gilinosi, kokios konkrečios švietimo problemos buvo aptariamos, analizuojamos leidinyje. Viena pagrindinių problemų įvardytas sovietų valdžios įstatymiškai įtvirtintas švietimo atribojimas nuo Bažnyčios, lėmęs aršų šių institucijų persekiojimą, taip pat religijos mokymo už mokyklos ribų persekiojimą, dvasininkų, vienuolių represijas, prieš mokinius nukreiptas bausmes, patyčias, siekį parodyti Bažnyčios nereikalingumą.

Dr. Ilona Strumickienė atidžiau pažvelgė į „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikoje“ atsispindėjusį jaunimo įvaizdį. Tyrėja pasidalijo įžvalgomis apie leidinyje vartotos jaunimo sąvokos daugialypumą, aprašytą Bažnyčios ir sovietų valdžios kovą siekiant patraukti jaunus žmones į savo pusę. I. Strumickienė taip pat aptarė apibūdinimus, taikytus jaunuoliams, buvusiems Katalikų Bažnyčios gravitacijos zonoje ir asmenims, pasidavusiems sovietų indoktrinacijai.

„Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ sulaukė plataus atgarsio pasaulio žiniasklaidoje. Ji griovė sovietų propagandos kuriamą mitą apie komunistinės sistemos humaniškumą ir tapo neatsiejama Lietuvos istorijos dalimi, reikšmingai prisidėjusia prie Sąjūdžio ir Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo. Itin sudėtingu istoriniu metu šiam leidiniui pavyko pralaužti geležinę uždangą ir skelbti pasauliui apie tikrąją padėtį okupuotoje Lietuvoje.

Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktorė dr. Jolanta Budriūnienė plačiau papasakojo apie periodiniuose leidiniuose „Lituanus“, „Journal of Baltic Studies“, „Baltų forumas“ publikuotus straipsnius, kuriuose aptartos religijos laisvės, atspindėtas tikinčiųjų persekiojimas sovietų Lietuvoje. Šios publikacijos Vakarų pasauliui skelbė žinią apie religinę padėtį Lietuvoje, kurtas nuoseklus pasakojimas apie sovietų vykdytus suvaržymus.

Išskirtinis buvo  Adolfo Damušio demokratijos studijų centro tarybos narės, buvusios diplomatės Gintės Damušytės, prisidėjusios prie „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ sklaidos Vakaruose, pasakojimas ir įžvalgos. G. Damušytė stebėjo su leidiniu susijusius procesus, jo daromą poveikį Vakarų pasaulio viešojoje erdvėje. Jos teigimu, Šaltojo karo metais „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ buvo vienas svarbiausių šaltinių apie tikinčiųjų ir žmogaus teisių padėtį Lietuvoje. Leidinio tiražas Lietuvoje buvo nedidelis, o užsienyje leidinys buvo skaitomas per įvairias radijo stotis, perspausdinamas. „Kronika“ domėjosi JAV Kongresas, Europos ir kitų demokratinių šalių parlamentai.  

Dr. Asta Petraitytė-Briedienė pristatė „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ leidėjų, bendražygių bendradarbiavimą su Lietuvos diplomatine tarnyba, pabrėžė Lietuvos diplomatų pastangas skleidžiant žinią pasauliui apie tikinčiųjų teisių pažeidimus sovietų okupuotoje Lietuvoje ir šių veiksmų svarbą. Pasak mokslininkės, leidinio platinimo tinkle buvo svarbus kiekvienas žmogus ir institucija, atlikę svarbią funkciją. Be jų pastangų „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ būtų buvusi mažai žinoma ir nebūtų pasiektas toks reikšmingas rezultatas, kurį regime iš šių dienų perspektyvos. A. Petraitytės-Briedienės teigimu, „Kronikos“ platinimas buvo tarsi knygnešystė, kurią lydėjo meilė, tikėjimas, ir viltis, kad lietuvių tauta bus laisva.

Daugiau renginio akimirkų – Nacionalinės bibliotekos „Facebook“ paskyroje.