Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje atidaryta Christinos Stohn fotografijų paroda „За Свабоду / Už laisvę / For Freedom“. Parodos rengėjas – Goethe’s institutas Vilniuje.
Nuo 2020 metų šimtai tūkstančių įvairaus amžiaus ir profesijų Baltarusijos piliečių buvo priversti palikti savo tėvynę, kurią valdo autokratinis režimas. Po apgaulingų prezidento rinkimų, skatinami politinių, ekonominių ir švietimo veiksnių, jie prisijungė prie migracijos judėjimo. Dabar jie gyvena tremtyje, daugiausia kaimyninėse šalyse. Vokietijoje kurianti menininkė Ch. Stohn sukūrė į Vilnių emigravusių ir čia laikinai gyvenančių baltarusių portretų galeriją. Joje ir Baltarusijos visuomenės ir politikos aktyvistė, opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja, aukštųjų technologijų įmones ir kitus savo verslus Lietuvoje įkūrusių asmenų, menininkų, studentų, darbininkų portretai.
Kaip parodos atidaryme sakė autorė Ch. Stohn, portretai sukurti ne savuose, o laikino prieglobsčio interjeruose. „Žiūrovai labai nesuklys nuspėję, kad už vieno ar kito veido slypi kankinimai, šantažas, nerimas dėl suimtų artimųjų. Bet portretai vis tiek taikūs, o jų fonas – Vilnius, žaizdas gydantis miestas. Jis tarsi namai, tik truputį kitokie. Ir nors Lietuvos parama labai vertinama, pabėgėliai siekia kuo greičiau grįžti į laisvą, demokratišką Baltarusiją.“
Pasak Goethe’s instituto Vilniuje vadovės Annos Marios Strauß, vienas instituto tikslų – skatinti kultūrinį bendradarbiavimą ir novatorišką produkciją, užtikrinančią tarptautinius mainus. „Mes skatiname kultūrinius mainus tarp Vokietijos ir Lietuvos. Mūsų iniciatyva kuriami filmų ciklai, rengiamos parodos, koncertai, seminarai ir festivaliai, skirti bendrai menininkų produkcijai, recepcijai ir refleksijai. Mūsų kultūros ir švietimo programos skatina tarpkultūrinį dialogą ir suteikia galimybę dalyvauti kultūriniame gyvenime. Įgyvendinant šias programas stiprinamos pilietinės visuomenės struktūros ir skatinamas tarptautinis judrumas“, – sakė A. M. Strauß.
Maxas Zhbankou, vienas iš projekto dalyvių, kalbėjo, kad pozuoti fotosesijoje jam buvo jauku ir labai šilta. „Emigracijos patirtis pilna rūpesčių ir nerimo. Kaip mus priims? Kaip mums seksis? Kaip gyvena diktatoriaus valdomoje šalyje likę artimieji? Tačiau šį nerimą slopina viltis, kad tai – laikina, kad baltarusiai taps atvira, demokratiška visuomene.“ Kita projekto dalyvė Viktoryia Andrukovič sakė, kad jų veidai pasakoja baltarusių laisvės istoriją. „Pozuodama jaučiausi dalimi baltarusių pasipriešinimo. Jaučiau artumą su tais, kurie buvo įkalinti, kankinti, priversti palikti savo namus ir ieškoti prieglobsčio pas kaimynus.“
Nacionalinės bibliotekos Komunikacijos ir rinkodaros departamento direktorė Viktorija Pukėnaitė-Pigagienė išskirtinio projekto autorei menininkei Ch. Stohn linkėjo kūrybinės sėkmės, padėkojo Goethe‘s instituto komandai už prasmingą bendradarbiavimą ir perskaitė generalinio direktoriaus prof. dr. Renaldo Gudausko sveikinimą: „Nacionalinėje bibliotekoje atidaryta paroda „За Свабоду“ (liet. „Už laisvę“) atskleidžia žmonių iš Baltarusijos gyvenimo laikinuose namuose sąlygas, o portretai – kolektyvinę tapatybę. Vilnius šiems žmonėms tapo laikino prieglobsčio stotelė ir daugelis pasirinko jį, nes „iš Vilniaus sugrįžti greičiau“. Mūsų visų mylimas Vilnius vis dar siekia pateisinti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino siekį – sukurti daugiatautį, daugiakalbį ir daugiakultūrį miestą. Linkiu visada prisiminti, kad reikia padėti kaimynui, jei į jo kiemą nelaimė ateina, ir kokia svarbi yra Laisvė.“
Paroda „За Свабоду / Už laisvę / For Freedom“ iki lapkričio 27 d. eksponuojama Nacionalinės bibliotekos V a. atrijuje.