Kaip mus rasti Telefonas Klaustukas Sitemap
Iliustracija 2022 m. spalio 14 d.

IFLA išleido naują knygą bibliotekininkams apie autorių teises

Navigating Copyright for Libraries. Purpose and Scope / Edited by: Jessica Coates, Victoria Owen and Susan Reilly. – Berlin: De Gruyter Saur, 2022. – 547 p. – ISBN: 9783110732009.

Tarptautinė bibliotekų asociacijų ir institucijų federacija (IFLA) paskelbė atvirosios prieigos leidinį – elektroninę knygą, kurią galima nemokamai atsisiųsti čia, skaityti prieinamu formatu „De Gruyter“ svetainėje, atsisiųsti ir išsisaugoti kompiuteryje, atsispausdinti. Taip pat išleista ir spausdintinė knyga.

Knygoje, parengtoje IFLA Autorių teisių ir kitų teisinių klausimų (CLM) patariamojo komiteto vardu, pateikiama informacija apie autorių teises, aprašomi apribojimai ir išimtys, aptariamas bendravimas su vartotojais ir kylančios autorių teisių problemos. Knyga suskirstyta į keturias dalis, apimančias autorių teisių atsiradimo istoriją ir šiuolaikinių autorių teisių esmę ir reikšmę; vartotojų teises ir viešąjį interesą; tarptautinius pokyčius ir bibliotekų įsitraukimą į juos; autorių teisių problemas.

Apžvelgiama autorių teisių istorinė raida nuo jų atsiradimo – 1710 m., priėmus Anos statutą Didžiojoje Britanijoje. Tai pirmasis įstatymas, kuriame numatytos autorių teisės leidybai ir knygų kopijavimui kontroliuoti ir kūrėjo, kaip savininko, nuosavybei įtvirtinti (autoriaus monopolis galiojo 14 metų). Autorių teisės išstūmė spaustuvių ir leidyklų teises. Iki XIX a., kol atsirado naujos atgaminimo ir kopijų darymo formos, autorių teisių apsauga buvo taikoma spausdintiems kūriniams, įskaitant žemėlapius, muzikos partitūras, iliustracijas ir meno kūrinių reprodukcijas. Pačiame pirmajame įstatyme bibliotekų vaidmuo buvo pripažintas įsigyjant ir pateikiant autorių teisių saugomus kūrinius bei skatinant žinių ir mokymosi pažangą.

Knyga sudaryta iš teminių skyrių, kiekvienas jų skirtas atskiriems dalykams. Yra skyrius apie šiuolaikinių autorių teisių pagrindus ir autorių teises skaitmeniniame amžiuje; kaip autorių teisės veikia praktiškai licencijavimo procese; apie gretutines teises, duomenų bazių valdymo teises, patentus ir prekių ženklus. WIPO autorių teisių sutartimi 1996 m. (WIPO Copyright Treaty (WCT)) specialiu susitarimu pagal Berno konvenciją buvo numatyta autorių teisių apsauga skaitmeninėje aplinkoje, turtinės teisės, o į autorių teisių apsaugą įtrauktos kompiuterių programos ir duomenų bazės.

Knygoje daug dėmesio skiriama autorių teisių apribojimų taikymui ir išimtims, kurias numatė Berno konvencija, Marakešo sutartis (2013 m.). Pastaroji numatė palengvintą prieigą prie paskelbtų kūrinių akliesiems, silpnaregiams, žmonėms su spausdinimo ar rašymo negalia. Deja, autorių teisių kliūtys kurtiesiems išlieka. Daug dėmesio skiriama ES autorių teisių išimtims ir apribojimams aukštųjų mokyklų veikloje ir jų bibliotekose, viešosioms bibliotekoms, archyvams, kultūros ir paveldo institucijoms, kurios ne siekia pelno, o tarnauja visuomenės interesams. Kiekvienais metais laukiama Viešojo domeno diena (sausio 1 d.), kai baigiasi autorių teisės ir kūriniai tampa viešai prieinami, o pjeses ir muziką galima pritaikyti ir viešai atlikti, knygos gali būti suskaitmenintos ir prieinamos visiems.

Knygoje išsamiai pristatoma Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacija (WIPO) – pagrindinė intelektinės nuosavybės valdytoja pasauliniu mastu. WIPO yra pagrindinių tarptautinių sutarčių, skirtų įvairioms intelektinės nuosavybės teisės sritims, saugotoja ir tarpvyriausybinių diskusijų ir mainų centras, rekomendacijų bei paramos šaltinis. Jokia kita organizacija neturi tokių galimybių parengti sutartis ar kitas priemones, kurios galėtų paskatinti nacionalines reformas ir sudaryti sąlygas tarptautiniam bendradarbiavimui. Dalyvavimas WIPO veikloje – tai svarbios bibliotekų pastangos daryti įtaką autorių teisių įstatymų formavimui ir praktikai pasauliniu mastu.

WIPO siekia, kad tarptautinės sutartys būtų bendras normų rinkinys ir visų autorių teisių pagrindas pasaulyje. Vis dėlto autorių teisių įstatymai įvairiose šalyse labai skiriasi ir būtent jie laikomi pagrindu. Veikla, kuri yra teisėta vienoje šalyje, gali nebūti teisėta kitoje ir atvirkščiai. Lietuvoje vadovaujamasi Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu. Šio įstatymo nuostatos suderintos su ES teisės aktais, nurodytais įstatymo priede.

Knyga skirta viso pasaulio bibliotekų specialistams kaip mokymosi priemonė siekiant susigaudyti svarbiausiuose autorių teisių klausimuose, naujausiuose pokyčiuose. Tekste daug vertingų nuorodų, po kiekvienu skyriumi pateikti platūs literatūros ir nuorodų į įstatymus sąrašai.

Spausdintinę knygą „Navigating Copyright for Libraries“ galite rasti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Socialinių mokslų skaitykloje, III a., 334 kab.