2022 m. spalio 14 d.

„Mielai Ievai…“ Ievos Simonaitytės knygų kolekcijos autografai Nacionalinėje bibliotekoje

2022-ųjų pradžioje sukako 125 metai, kai gimė viena unikaliausių XX a. lietuvių literatūros kūrėjų, Mažosios Lietuvos metraštininkė Ieva Simonaitytė (1897–1978). Be gausios kūrybos – penkiolikos romanų, apsakymų ir autobiografinių knygų, rašytoja paliko ir turtingą asmeninę knygų kolekciją.

Ją saugo trys šalies atminties institucijos: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka (1335 tomai), memorialinis I. Simonaitytės muziejus Priekulėje (448 tomai) ir Maironio lietuvių literatūros muziejus Kaune (73 tomai). 163 kolekcijos knygos, kurias I. Simonaitytei įvairiomis progomis dovanojo kolegos rašytojai, vertėjai, jos talento gerbėjai, artimieji, turi dedikacijas.

Nacionalinė biblioteka pristato virtualią parodą „Mielai Ievai…“ Ievos Simonaitytės knygų kolekcijos autografai Nacionalinėje bibliotekoje“. Parodoje eksponuojami rinktiniai Nacionalinės bibliotekos fonduose saugomų I. Simonaitytės kolekcijos knygų autografai atskleidžia plačią rašytojos bendradarbiavimo erdvę, kurioje išsitenka ne tik su Mažąja Lietuva siejami žymūs kūrėjai, bet ir daugelis rašytojos amžininkų poetų bei prozininkų. Autografai išryškina įvairias, kartais rečiau afišuojamas rašytojos portreto ir lietuvių literatūros lauko detales, o autografų stilius bei maniera apibūdina ir patį jų autorių.

Seniausia iš parodoje eksponuojamų I. Simonaitytei dedikuotų knygų – feljetonų ir humoreskų rinkinys „Magaryčios“ (1922), Vasario 16-osios proga gautas iš „Prūsų lietuvių balso“ (1920–1923  m.) redakcijos bendradarbio Juozo Pronskaus. Net tris savo knygas Šv. Velykų proga 1935 m. balandžio 18 d. rašytojai padovanojo artimas jos bičiulis Liudas Gira. 1936 m. I. Simonaitytė už romaną „Aukštujų Šimonių likimas“ (1935) buvo apdovanota Lietuvos valstybine premija. Ta proga rašytojos knygų kolekciją autografuotais kūriniais papildė kiti literatūros premijų laureatai: Liudas Dovydėnas (1936 m. Lietuvos valstybinė premija už romaną „Broliai Domeikos“), Antanas Miškinis (1935 m. „Sakalo“ leidyklos premija už poezijos rinkinį „Varnos prie plento“), Salomėja Nėris (1938 m. Lietuvos valstybinė literatūros premija už poezijos rinkinį „Diemedžiu žydėsiu“). Tarpukario laikotarpio dedikaciniai įrašai yra lakoniški, bet nuoširdūs. Dažnai į rašytoją kreipiamasi „Mieloji Jeva“, „Miela pajūrio dukra Jeva“, „Miela Ievute Eglaite“, „Klaipėdiete Eglaite-Simonaityte“.

Sovietmečiu Simonaitytė 1958 m. tapo Lietuvos SSR valstybinės premijos laureate, 70-mečio proga 1967 m. jai suteiktas Lietuvos SSR liaudies rašytojos garbės vardas. Pripažinti ir dar tik pradedantys rašytojai dedikavo I. Simonaitytei savo knygas jubiliejinių gimtadienių progomis, norėdami padėkoti už kūrybą, pareikšti pagarbą ir dėmesį. Daugiausia I. Simonaitytės knygų kolekcijoje – Juozo Baltušio, Augustino Griciaus, Eugenijaus Matuzevičiaus, Vytauto Sirijos Giros autografų. 1974 m. Lietuvos SSR valstybinę premiją pelniusį savo romaną „Po vasaros dangum“ dovanojo rašytojas Vytautas Bubnys, Jonas Mikelinskas – prieš sovietinius kritikus 1975-aisiais rašytojos apgintą romaną „Genys yra margas“. Sovietmečio autografuose į rašytoją kreipiamasi itin pakiliai, su pompastika ir to meto leksikos trafaretais: „Liaudies rašytoja“, „Drauge Ieva Simonaityte“, „Brangi rašytoja“, „Mylima rašytoja“, „Prozos žodžio meistre“, „Prozos didmeistre“, „Lietuvių literatūros didmeistre“.

Iliustracijas lydintys tekstai surinkti iš dedikacijų autorių ir pačios I. Simonaitytės prisiminimų, dienoraščių, laiškų, straipsnių ir kalbų viešojoje erdvėje. Tikimės, kad paroda sudomins ne tik I. Simonaitytės, bet ir jai knygas dovanojusių rašytojų kūrybos tyrėjus ir skaitytojus.

Kviečiame aplankyti virtualią parodą ›