2022 m. spalio 26 d.

Nauji Humanitarinių mokslų skaityklos leidiniai pasaulio istorijos tema

Kai 2022 m. vasario 24 d. Rusija pradėjo naują grobikišką invaziją į Ukrainą, ši šalis atsidūrė viso pasaulio žiniasklaidos dėmesio centre. Daugeliui kilo klausimas: kas ta Ukraina? Kaip formavosi ukrainiečių tauta? Kokios tikrosios konflikto su Maskva priežastys, siekiančios kur kas ankstesnius laikus nei 2014 m. įvykdyta Krymo okupacija ir karas Donbase? Į šiuos ir kitus klausimus bandoma atsakyti naujose leidyklos „Briedis“ išleistose knygose.

Europos vartai : Ukrainos istorija / Serhii Plokhy ; iš anglų kalbos vertė Norbertas Venckevičius. – Vilnius : Briedis, 2022. – 370, [6] p. : žml.

Ukrainiečių kilmės amerikiečių istorikas Serhijus Plokhyjus knygoje aiškina, kad šiandieninė krizė yra istorijos pasikartojimo atvejis: šis konfliktas yra tik naujausias per ilgą kovų dėl Ukrainos teritorinio vientisumo ir politinės nepriklausomybės išsaugojimo istoriją. Knygos įvade autorius teigia, kad „norint suprasti Ukrainos krizės varomąsias jėgas, jų sąsajas su išoriniu pasauliu, būtina atidžiai išnagrinėti prielaidas. Toks ir yra šios knygos tikslas: papasakoti Ukrainos istoriją Rytų Europos istorijos kontekste, nušviesti tą sudėtingą aplinką, kurioje šimtmečiais sugyveno įvairių etninių šaknų ir kultūrų gyventojai dabartinės Ukrainos teritorijoje.“

Ukrainą, įsikūrusią tarp Vidurio Europos, Rusijos ir Artimųjų Rytų, suformavo imperijos, naudojusios ją kaip strateginius vartus tarp Rytų ir Vakarų, – nuo Romos ir Osmanų imperijų iki Trečiojo reicho ir Sovietų Sąjungos. Knygoje pasakojama apie cariniais laikais vykdytą ukrainiečių rusinimą, tautinį atgimimą, mėginimą XX a. pirmojoje pusėje sukurti nepriklausomą valstybę, taip pat apie sovietizavimą, Holodomorą, Stepano Banderos asmenybę ir pokario rezistenciją, apie „Krymo klausimą“ ir nepriklausomybę subyrėjus SSRS, galiausiai apie kilusį kruviną karą su agresore Rusija.

Ukrainai vėl atsidūrus pasaulinio masto mūšio centre, jos istorija suteikia unikalią įžvalgą apie pavojingiausios tarptautinės krizės ištakas nuo Šaltojo karo pabaigos.

Trečiasis pasaulinis : mūšis dėl Ukrainos / Jurij Felštinskij, Michail Stančev. – Vilnius : Briedis, 2022. – 314, [1] p.

Įtraukiantis garsių istorikų – rusų kilmės amerikiečio Jurijaus Felštinskio ir ukrainiečio profesoriaus Michailo Stančevo pasakojimas perteikia Ukrainos istoriją nuo jos ištakų iki šių dienų. Daugiausia dėmesio autoriai skiria Ukrainos nepriklausomybės laikotarpiui, žlugus Sovietų Sąjungai. Išsamiai aptariami nepriklausomos Ukrainos prezidentų Leonido Kravčuko, Leonido Kučmos, Viktoro Juščenkos ir Viktoro Janukovyčiaus valdymo laikai. Analizuojamos rezonansinės žmogžudystės ir pasikėsinimai, palikę gilų pėdsaką Ukrainos politinėje istorijoje.

Nors knyga parašyta 2015 m., pastaruoju metu ją perleidžiant įvairiomis kalbomis, J. Felštinskis teigia, kad nekeistų joje nė vieno žodžio, nes jau tada buvo akivaizdu, kas nutiks ateityje. Vis dėlto, rengiant knygą lietuvių kalba, autoriams teko papildyti šį leidimą naujais skyriais ir informacija.

Ar mūšis dėl Ukrainos peraugs į Trečiąjį pasaulinį karą, ar taps naujuoju Rusijos Afganistanu ir prives prie Putino režimo žlugimo – tai pagrindiniai klausimai šioje aktualioje knygoje.

Geriau suprasti dabartinį karą Ukrainoje taip pat padės „Briedžio“ leidyklos išleistos knygos apie Rusiją.

Trumpa Rusijos istorija : nuo pagonybės iki Putino / Mark Galeotti ; iš anglų kalbos vertė Kęstutis Pulokas. – Vilnius : Briedis, 2022. – 186, [1] p. : iliustr., žml.

Knygos autorius – politologas, daugelio prestižinių pasaulio universitetų dėstytojas, parašęs dvidešimt knygų (trys išverstos į lietuvių kalbą) su Rusija susijusiomis temomis. Markas Galeotti įtaigiai, gyvai ir trumpai pasakoja epinę Rusijos istoriją, dvylika jos gyvavimo amžių – nuo Rusios iki karingos šių dienų Rusijos Federacijos, apžvelgia svarbiausius jos kūrimosi momentus ir šalį formavusias asmenybes – pradedant variagų kunigaikščiu Riuriku ir baigiant Putinu.

Knygoje pasakojama, kaip klostėsi Rusijos santykiai su kaimyninėmis gentimis ir tautomis, kaip pamažu augo jos imperinės ambicijos, stiprėjo vienvaldžio caro kultas, kokios giluminės priežastys lėmė, kad Rusijos santykiai su Vakarais visais laikais buvo sudėtingi ir konfliktiški.

Putino žmonės : kaip KGB susigrąžino Rusiją, o tada susirėmė su Vakarais / Catherine Belton ; iš anglų kalbos vertė Edmundas Juškevičius. – 2-asis patais. leid. – Vilnius : Briedis, 2022. – 434, [1] p.

Buvusi „Financial Times“ korespondentė Maskvoje ir tiriamosios žurnalistikos atstovė Catherine Belton atskleidžia Vladimiro Putino iškilimo aplinkybes, aprašo svarbiausius jį supančius rinktinius asmenis iš KGB. Autorė parodo, kaip nerūpestingus Boriso Jelcino epochos magnatus V. Putinas pakeitė sau lojalių oligarchų karta ir kaip šie pasisavino šalies ekonomiką ir teisinę sistemą, o tada jų akiratyje atsidūrė Vakarai.

Supervalstybė grįžta : pasaulio istorija pagal Kiniją / Michael Schuman ; iš anglų kalbos vertė Vytautas Grenda. – [Vilnius] : Kitos knygos, [2022]. – 356, [1] p. : iliustr., portr., žml., faks.

Pasaulio istorija iš Kinijos požiūrio taško – tai Kinijos istorija. Ši šalis ilgus amžius turėjo supervalstybės statusą – klestėjo jos kultūra, ekonomika, karyba. Kurį laiką Vakarai buvo įgavę galios persvarą, bet šiuo metu Kinija vėl susigrąžina pozicijas. Analizuojant įtakingų mąstytojų idėjas ir svarbiausius istorinius įvykius aiškėja, kaip kinai mato savo vietą pasaulio istorijoje. Nuo to priklauso šiuolaikinės šalies ekonominė politika, santykiai su JAV ir kitomis šalimis, supratimas, kaip valdyti valstybę, santykiai žmogaus teisių klausimais.

Knyga padeda perprasti vieną iš nedaugelio iki mūsų laikų išlikusių senovės civilizacijų ir jos žmonių mentalitetą. Ją turėtų perskaityti kiekvienas, norintis geriau suprasti dabartinės Kinijos savivoką ir elgesį tarptautinėje arenoje. Praeitis ir istorija nuo seniausių laikų Kinijai buvo ir tebėra pagrindinė mokytoja, nurodanti, kaip elgtis šiandien.

Gudijos istorija : Baltarusijos istorija; mokslo monografija / Rūstis Kamuntavičius. – 2-asis leid. – Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2022. – 351, [1] p. : iliustr., faks., žml.

Nuo XIII amžiaus šiandieninių lietuvių ir gudų protėviai šimtus metų gyveno bendroje valstybėje – Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Pirmą kartą istorijoje abi tautos viena nuo kitos buvo atskirtos tarp Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų. Antrą kartą politinė atskirtis įvyko po 1990-ųjų ir tęsiasi iki šių dienų. Jokia kita kaimyninė tauta – nei latviai, nei lenkai, nei rusai – neturėjo tokios ilgos bendros istorijos su lietuviais. Nepaisant to, iki šiol nė vienas Lietuvos istorikas nėra publikavęs išsamios Gudijos istorijos sintezės. Nėra net vertimų iš užsienio kalbų. Šios knygos tikslas yra palyginti lietuvišką ir gudišką pasakojimą apie bendrą praeitį. Kodėl šie pasakojimai skiriasi? Kas lemia, kad Lietuvoje nusistovėjo vienos, o Gudijoje kitos „tiesos“? Kokią įtaką tai daro tautų formavimuisi ir bendravimui vienai su kita? Kokie abiejų tautų istorinio kelio panašumai, kaip radosi ir plėtojosi skirtumai?

Knygoje siekta papasakoti Gudijos istoriją per mūsų pačių praeities matymo prizmę ir istorinį kontekstą.

Trumpa Vokietijos istorija / James Hawes ; iš anglų kalbos vertė Audronė Kairienė. – Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2022. – 252, [1] p. : iliustr., žml.

Istorikas ir rašytojas Jamesas Hawesas pasakoja Vokietijos istoriją nuo Julijaus Cezario iki Angelos Merkel. Vokietija ne kartą buvo pasaulio įvykių epicentre: reformacija, abu pasauliniai karai, Berlyno sienos griuvimas. Kaip moderni valstybė ji susiformavo tik 1871 metais, tačiau šiandien Vokietija yra ketvirtoji pagal dydį ekonomika ir liberalios demokratijos pavyzdys. Autorius atsako į daugelį klausimų: ar germanai sunaikino Romos kultūrą, ar ją paveldėjo? Kada jie pirmą kartą patraukė į rytus ir ar kada nors iš tiesų ten valdė? Kaip gimė Prūsija? Ar Otto von Bismarckas suvienijo Vokietiją, ar ją užkariavo? Kur Adolfo Hitlerio Trečiojo reicho šaknys? Kodėl jis pralaimėjo? Dėl kokių stebuklų iš griuvėsių iškilo geresnė Vokietija?

Šias knygas rasite Humanitarinių mokslų skaitykloje (306 kab., III a.).

Dėl teminės leidinių paieškos galite kreiptis į informacijos paieškos konsultantus skaityklose.