2022 m. lapkričio 14 d.

Knygos apie senovės Egipto meną Muzikos ir vizualiųjų menų skaitykloje

Grafas Mykolas Tiškevičius (1826–1897), vienintelis lietuvis, 19 a. vykdęs archeologinius kasinėjimus Egipte, rašė: „Sąžinė kažką ten bamba, bet polinkis rinkti senienas nugali, ir jau svajoju apie mumijas ir sarkofagus.“

Senovės Egipto turtai ir paslaptys ne vieną šimtmetį traukė įvairiausio plauko nuotykių ieškotojus – nuo smalsių ir išsilavinusių iki godžių ir savanaudžių. Daugelis jų, negirdėdami jokio „sąžinės bambėjimo“, niokojo ir plėšė kapus. 19 a. archeologijai tapus savarankiška istorijos mokslo šaka, „juoduosius kasinėtojus“ pradėjo keisti mokslininkai. Šįkart prisiminkime du britus – Howardą Carterį (1873–1939) ir George’ą Edwardą Carnarvoną (1866–1923). Bedarbis archeologas H. Carteris ir nuobodžiaujantis aristokratas lordas Carnarvonas susitiko 1907 m., o kasinėti netoli Tėbų esančiame Karalių slėnyje, kuriame 16–11 a. pr. Kr. buvo laidojami faraonai ir didikai, pradėjo 1917 m. H. Karteris buvo tikras, kad slėnyje yra tuo metu egiptologams beveik nežinomo faraono Tutanchamono (apie 1341–1323 pr. Kr.) kapas. Iki 1922 m. archeologai, kuriuos lydėjo sėkmė, Karalių slėnyje jau buvo atradę 62 kapavietes, tačiau H. Carteris vis dar ieškojo savojo faraono. Dienoraštyje jis rašė: „Tik archeologas žino šį beviltiškos depresijos jausmą. Mes jau buvome susitaikę su pralaimėjimu ir ruošėmės palikti slėnį...“ Lordas Carnarvonas nusprendė nuo 1923 m. ekspedicijos nebefinansuoti, bet 1922 m. lapkričio 4 d. viskas pasikeitė: buvo rastas įėjimas į Tutanchamono kapavietę – vienintelę beveik neišgrobstytą Egipto faraonų pomirtinę buveinę. Lapkričio 26 d., po 3000 metų ramybės, į kapo vidų pažvelgęs H. Karteris pasakė, kad mato nuostabius dalykus. Rastiems 5000 artefaktų suklasifikuoti ir aprašyti prireikė 10 metų. Garsiausi jų – auksinė Tutanchamono mumijos kaukė ir 110 kg sveriantis auksinis karstas.

Vakarų pasaulį užliejo egiptomanijos banga. Jau šimtą metų faraonų prakeikimai, mumijų paslaptys, siaubo ir nuotykių istorijos piramidžių ir sfinksų fone audrina kino žiūrovų ir skaitytojų vaizduotę. Tutanchamono kaukė tapo populiariosios kultūros elementu, o jis pats familiariai pramintas Tutu. Iki mūsų dienų šis kapas laikomas reikšmingiausiu senovės Egipto archeologiniu radiniu.

Muzikos ir vizualiųjų menų skaitykla 100-ąsias kapo atradimo metines pasitinka knygų apie Egipto meną rinkiniu. Tai 1922–2020 m. išleistos knygos lietuvių, anglų, prancūzų, vokiečių, italų kalbomis. Skaitykloje rasite profesionaliosios egiptologijos Lietuvoje pradininkės Marijos Rudzinskaitės-Arcimavičienės (1885–1941) tarpukariu išleistas knygas, puikiai iliustruotus meno albumus, leidinius apie senovės Egipto dievus, mumijas, hieroglifus ir, žinoma, tarptautinį bestselerį – H. Carterio knygą apie Tutanchamono kapą.  

Iki gruodžio 14 d. laukiame jūsų Muzikos ir vizualiųjų menų skaitykloje (V a., 508 kab.): darbo dienomis 8–19 val., savaitgaliais 10–18 val.

Howardas Carteris prie Tutanchamono karsto, 1922. Fotogr. Harry Burton. 

Šaltinis: https://smarthistory.org/tutankhamuns-tomb-innermost-coffin-and-death-mask/