Lapkričio 14 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje iškilmingai paminėtas Lietuvos ir Japonijos draugystės šimtmetis. Šalių oficialių diplomatinių santykių pradžia – 1922 m. gruodžio 20 d., kai Japonijos Vyriausybė pasirašė Lietuvos Respublikos pripažinimo aktą, kuris simboliškai tapo diplomatinių ryšių pradžia. 2022 metais Lietuvos ir Japonijos Ministrų Pirmininkų susitikime Japonijoje sutarta dvišalius Lietuvos ir Japonijos santykius pakelti iki strateginės partnerystės lygmens. Šia proga Nacionalinėje bibliotekoje pradėtas renginių ciklas, skirtas artimiau pažinti Japonijos istoriją ir kultūrą, atrasti netikėtų šimtmetį trunkančios šalių draugystės epizodų ir abi šalis siejusių asmenybių: diplomatų, istorikų ir menininkų. Lapkričio 14 d. renginių ciklą oficialiai atvėrė knygų ir kitų Lietuvą su Japonija kultūriniais ir diplomatiniais ryšiais saistančių dokumentų paroda „Ryšiai / Kizuna“. Ją surengė Japonijos ambasada ir Nacionalinė biblioteka. Svečius Lietuvos ir Japonijos himnais pasveikino ir po įvadinių kalbų abiejų šalių dainomis džiugino ką tik iš gastrolių po Japoniją grįžęs Vilniaus miesto choras „Jauna muzika“.
Šventės svečiams Lietuvos Respublikos prezidento Gitano Nausėdos kalbą perskaitė prezidento patarėja Dalia Tamošiūnienė. „Japonija yra svarbiausia Lietuvos politinė ir ekonominė partnerė Azijoje. Kartu siekiame spręsti globalius saugumo, klimato kaitos ir pandemijos iššūkius, ginti tarptautinę tvarką ir demokratijos vertybes“, – rašoma G. Nausėdos sveikinime. Prezidentas džiaugiasi, kad atidaroma paroda tapo proga atversti naują bendros istorijos puslapį, ir pabrėžė bendros šalių politinės laikysenos svarbą stabdant Rusijos agresiją prieš Ukrainą: „Visų mūsų pareiga šiandien – siekti taikos ir harmonijos“.
Vaizdiniais sveikinimais su svečiais dalinosi abiejų šalių užsienio reikalų ministrai. Japonijos užsienio reikalų ministras Hayashi Yoshimasa, džiaugdamasis stiprėjančiais šalių ryšiais, minėjo Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės vizitą Japonijoje šių metų spalį. „Be politinio ir ekonominio bendradarbiavimo, norėčiau pabrėžti žmonių tarpusavio mainų skatinimo bei Japonijos ir Lietuvos tarpusavio supratimo gilinimo svarbą“, – minėdamas Ministrų Pirmininkų susitikime pagerbtą Japonijos diplomato Chiunės Sugiharos atminimą sakė H. Yoshimasa. Pasaulio tautų teisuolio Ch. Sugiharos neoficialiai išduotų vizų dėka 1939–1940 m. iš Lietuvos gelbėdamiesi išvyko tūkstančiai persekiojamų žydų. H. Yoshimasa teigė, kad Sugiharos palikimas – istorinių Japonijos ir Lietuvos ryšių simbolis.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sveikinime pabrėžė, kad Lietuva ir Japonija tarptautinės tvarkos puoselėjimą grindžia bendromis vertybėmis ir taisyklėmis: „Kartu susiduriame su bendrais iššūkiais ir kartu ieškome abiem pusėms naudingų sprendimų: kaip kurti gerovę ir saugumą nuo Baltijos jūros iki Ramiojo vandenyno“. G. Landsbergis vylėsi, kad stiprėjant šalių santykiams išvysime kultūrinių, švietimo, ekonominių mainų ir asmeninių ryšių nešamą sėkmę ir klestėjimą.
Lietuvos Respublikos kultūros ministras Simonas Kairys, aptardamas netikėtą tolimų šalių draugystę bei šiuolaikinius Lietuvos ir Japonijos kultūrinius mainus, minėjo, kad ką tik paskirta pirmoji kultūros atašė Japonijoje Gabija Čepulionytė taip pat yra viena iš parodos „Ryšiai / Kizuna“ rengėjų. S. Kairys linkėjo, kad kitas šalių draugystės šimtmetis būtų ne mažiau intensyvus ir ateityje Lietuvos ir Japonijos susitikimai pagilintų kultūrinius ir asmeninius ryšius, nejuodinami karo fono.
Lietuvos Respublikos Seimo tarpparlamentinių ryšių su Japonija grupės pirmininkas Arūnas Valinskas kalbėjo apie Lietuvos ir Japonijos, itin skirtingų šalių, tarpusavio santykį prilygindamas jį dviejų skirtingai skambančių japoniškų instrumentų kuriamai dermei. „Po šimto metų, nepaisant viso to, ką mūsų šalys turėjo išgyventi, šiandien jos viena į kitą žiūri <...> iš tokių pačių pozicijų, kokias užėmė lygiai prieš šimtą metų – kaip dvi tikros demokratijos. Ir šiandien drąsiai galima pridurti: kaip tikros sąjungininkės ir tikros draugės“, – teigė A. Valinskas.
Svečiams sveikinimą perdavė Lietuvos ir Japonijos draugystės parlamentarų lygos pirmininkas Hirofumi Nakasone: „Stiprėjant jėgoms, bandančioms jėga sugriauti tarptautinės bendruomenės stabilumą, svarbu dar labiau gilinti abipusį supratimą, kaip niekad mažinti emocinį atstumą tarp mūsų. Be to, nuoširdžiai tikiuosi, kad per verslą, turizmą ir jaunimo mainus tarp mūsų šalių atsivers nauji puslapiai“.
Japonijos ambasadorius Lietuvoje Ozaki Tetsu atskleidė parodai parinkto pavadinimo „Kizuna“ reikšmę: „Žodžio kizuna <...> hieroglifas sudarytas iš simbolių, reiškiančių „stygą“ ir „pusę“. Kitaip tariant, tai reiškia, kad Japonijos ir Lietuvos lygiaverčius santykius jungia viena draugystės styga“. Ambasadorius teigė manąs, kad ši paroda simbolizuoja Japonijos ir Lietuvos įsipareigojimą padėti saugoti taiką pasaulyje ateinančiam šimtmečiui.
Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas sveikinimu dėkojo Japonijos ambasadai už bendradarbiavimą organizuojant ciklo renginius, parodos sumanytojai G. Čepulionytei, parodos rengėjų komandos atstovei japonų literatūros specialistei Jurgitai Ignotienei ir visiems prie parodos prisidėjusiesiems. R. Gudauskas pažadėjo, kad Nacionalinė biblioteka išleis spausdintą ir elektroninį parodos katalogą bei archyvą. „Lietuvos ir Japonijos dvišalių santykių jubiliejui skirti renginiai Nacionalinėje bibliotekoje tik prasideda. Dar turėsime daug progų susitikti, sužinoti, patirti, geriau pažinti Japonijos kultūrą, literatūrą, kiną“, – akcentavo R. Gudauskas.
Tardama baigiamąjį žodį J. Ignotienė akcentavo asmenybių, svarbių Lietuvos ir Japonijos santykiams, indėlį, ypatingą iš pažiūros kuklių pirminių šiuos santykius grindžiančių gestų reikšmę. „Diplomatiniai ryšiai, tarpvalstybiniai ryšiai būtų niekas be žmonių, kuriančių tuos ryšius, be žmonių, dirbančių, kad tie ryšiai megztųsi, plėstųsi ir plėtotųsi. Labai norėčiau jus pakviesti patyrinėti ir atrasti tuos ryšius“, – sakė J. Ignotienė.
Lapkričio 19 d. Nacionalinėje bibliotekoje vyks susitikimas su šiuolaikine japonų rašytoja Sayaka Murata. Lapkričio 22 d. prasidės paskaitų ciklas apie Japonijos kultūrą ir literatūrą. Daugiau informacijos apie būsimus renginius ieškokite Nacionalinės bibliotekos svetainėje ir „Facebook“ paskyroje.
Paroda „Ryšiai / Kizuna“ eksponuojama Nacionalinės bibliotekos Parodų salėje ir atrijuje (III a.) iki 2023 metų sausio 31 dienos.
Parodos rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba ir Toshiba International Foundation.