Nacionalinėje bibliotekoje vyko „Ankstyvojo skaitymo skatinimo forumas“

Gruodžio 7–8 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko tarptautinis forumas apie ankstyvojo skaitymo skatinimą. Jame dalyvavo vaikų skaitybos, vaikų literatūros tyrėjai ir specialistai iš Lietuvos ir užsienio. Pranešimais, diskusijomis ir edukacinėmis veiklomis siekta sutelkti ne tik specialistų, bet ir esamų ar būsimų tėvų bendruomenę bei tarpusavyje pasidalinti gerosiomis patirtimis, patarimais ir tarptautinių tyrimų rezultatais. Kaip keičiasi ankstyvojo skaitymo įpročiai prasidėjus skaitymo skatinimo iniciatyvoms Lietuvoje ir užsienyje? Kokią naudą vaikams ir šeimoms galėtų suteikti šių metų forumo dalyvių aptariamos metodinės priemonės?

Susirinkusiuosius sveikino garbūs svečiai iš Lietuvos ir užsienio. Pirmoji žodį tarė projekto „Knygų startas“ globėja Diana Nausėdienė. Kasmet mokslinių tyrimų rezultatais grindžiama skaitymo svarba vaikų ugdymui ir brandai tampa vis svaresne paskata šalims imtis ankstyvojo skaitymo skatinimo iniciatyvų. Taip pat pabrėžtinas išskirtinis skaitymo poveikis vaikų ir suaugusiųjų pilietiniam sąmoningumui bei informaciniam atsparumui. Dėl šių priežasčių įtraukusis ugdymas ir ankstyvasis skaitymas, anot D. Nausėdienės, yra ir prezidentūros dėmesio centre. Greta „Knygų starto“ D. Nausėdienė kartu su Ukrainos pirmąja ponia Olena Zelenska vykdo projektą „Knygos be sienų“. Juo siekiama patenkinti karo pabėgėlių ir svečiose šalyse gyvenančių Ukrainos vaikų skaitymo poreikius. „Gindami ukrainiečių vaikų teises skaityti knygas gimtąja kalba, kartu su partneriais imamės humanitarinės kultūrinės iniciatyvos leisti ir platinti ukrainietiškas knygas ir tekstus. Mes giname Vakarų civilizaciją ir pasaulinę kultūrą“, – sakė D. Nausėdienė.

Lietuvos nuolatinė atstovė prie UNESCO ambasadorė Jolanta Balčiūnienė kalbėjo apie socialinius, politinius ir ekonominius iššūkius, kylančius pasaulio švietimo sistemoms, apie nepakankamą dėmesį ikimokykliniam ugdymui. J. Balčiūnienė minėjo, kad šių metų lapkričio 14–16 d. Taškente (Uzbekistanas), UNESCO konferencijoje apie ikimokyklinį ugdymą ir švietimą, šalys įsipareigojo ikimokykliniam ugdymui skirti bent 10 proc. visų švietimo išlaidų. J. Balčiūnienė taip pat atskleidė projekto „Knygų startas“ kitų metų plėtros planus – bus siekiama „Knygų starto“ lauknešėlius įteikti ir užsienyje gimusiems lietuviams: „Tikime, kad šis simbolinis veiksmas padės užsienyje gimusių mažylių tėveliams jausti stipresnį ryšį su Lietuva ir bus padrąsinimas būtinai vaikučius mokyti lietuvių kalbos.“

Kultūros viceministrė Daina Urbanavičienė džiaugėsi, kad visuomenė vis labiau vertina ankstyvąjį skaitymą, auga susidomėjimas šia tema, teikia vilties tolesnius teigiamus pokyčius skatinančios iniciatyvos. „2015 metais atlikto tyrimo duomenimis, 73 proc. tėvų, auginančių vaikų iki dvejų metų, atsakė, jog knygoms laiko neskiria. 2021 metų tyrimas jau parodė, kad beveik kasdien savo vaikams iki trejų metų skaito šiek tiek daugiau nei pusė apklaustų tėvų. <...> Svarbu pradėtus darbus tęsti ir pasiekti visus tėvus, skatinti tėvų ir bibliotekų bendradarbiavimą“, – sakė D. Urbanavičienė.

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras prof. dr. Ramūnas Skaudžius, pabrėždamas ankstyvojo skaitymo svarbą šeimoje, nuogąstavo, kad kai kurie vaikai su knyga susipažįsta ne namuose, o tik pradėję ikimokyklinį ugdymą. „Tai paryškina mokytojo svarbą visame šiame procese. Tad rodykime knygas, vartykime, skaitykime knygas, kurkime knygas kartu su vaikais. Padėkime vaikams užsiauginti norą ir įprotį skaityti knygas, atverkime ir įduokime vaikams raktus į platųjį literatūros pasaulį“, – ragino prof. dr. R. Skaudžius.

Forumo dalyviams vaizdinį sveikinimą atsiuntė UNESCO generalinio direktoriaus pavaduotoja švietimui dr. Stefania Giannini. Ji džiaugėsi, kad Lietuvoje ankstyvojo skaitymo programos plėtra ir įgyvendinimu rūpinasi būtent Nacionalinė biblioteka. „Ankstyvajai vaikų globai ir ugdymui, ankstyvajam skaitymui reikalingas visos visuomenės, mokyklų sistemos ir tarpgeneracinis dėmesys“, – teigė S. Giannini.

Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas išsakė pasitenkinimą svarbiu bibliotekos vaidmeniu imantis ankstyvojo skaitymo iniciatyvų įgyvendinimo ir bendradarbystės su kitomis šalies švietimo ir kultūros institucijomis bei užsienio partneriais. „Turime visi kartu ugdyti neabejingus kultūrai eruditus. Viliamės prisidedantys prie reikšmingų pokyčių ir dėsime visas pastangas toliau siekti bendrų tikslų“, – sakė R. Gudauskas.

Po sveikinimo kalbų likusi pirmoji forumo diena skirta vaikų skaitybos specialistų pranešimams. Pirmąją pranešimų sesiją pradėjo UNESCO vyriausioji ankstyvojo vaikų ugdymo ir švietimo specialistė, filosofijos mokslų daktarė Sonia Guerriero. Ji pristatė UNESCO veiklą, susijusią su ankstyvuoju vaikų švietimu. S. Guerriero pranešime rėmėsi minėtos Taškente vykusios antrosios Pasaulinės ankstyvosios vaikystės globos ir švietimo konferencijos išvadomis. Edukologė, socialinių mokslų daktarė Austėja Landsbergienė kalbėjo apie teigiamą skaitymo įtaką vaiko emocinei ir socialinei raidai bei apie tai, kaip skaitymas gali teigiamai paveikti vaiko socioekonominę padėtį ateityje. Nacionalinės bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento direktorė Goda Baranauskaitė-Dangovienė išsamiau papasakojo apie Nacionalinės bibliotekos indėlį į ankstyvojo skaitymo skatinimą projektu „Knygų startas“, taip pat apie viešųjų bibliotekų indėlį remiantis 2022 m. spalį atlikta bibliotekos darbuotojų apklausa. Suomių skaitymo centro Helsinkyje direktorė Emmi Jäkkö kalbėjo apie pasaulyje vykdomas ankstyvojo skaitymo skatinimo programas ir pirmosios Suomijos programos išvadas ir atradimus.

Antrąją pranešimų sesiją pradėjo Vilniaus universiteto lektorė, neuropsichologijos mokslų daktarė Ramunė Dirvanskienė. Ji apžvelgė naujausius tyrimus apie kalbinės aplinkos ir skaitymo įtaką vaikų neuropsichologinei raidai bei vienakalbėje ir dvikalbėje aplinkoje augančių vaikų akademinius ir socialinius gabumus. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Strateginio planavimo skyriaus vyriausioji patarėja socialinių mokslų daktarė Rita Dukynaitė pasakojo apie tarptautinius skaitymo gebėjimų tyrimus PIRLS 2016 ir PISA 2018, daugiausia dėmesio skyrė Lietuvos mokinių rezultatams. Tiubingeno Ėberhardo Karlo universiteto (Vokietija) profesorė, filologijos mokslų daktarė Bettina Kümmerling-Meibauer pasakojo apie lig šiol mažai tirtas knygas kūdikiams ir vaikams iki trejų metų. Šiose iliustruotose knygose dažniausiai labai mažai arba visai nėra teksto, tačiau B. Kümmerling-Meibauer akcentavo būtent vaizdinio raštingumo svarbą pirminiam kūdikių raštingumui lavinti.

Po pranešimų vyko diskusija „Bibliotekų reikšmė ir įtaka ankstyvojo skaitymo kontekste“, ją moderavo Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė. Diskusijoje dalyvavo Kultūros ministerijos Atminties institucijų politikos grupės patarėja Gražina Lamanauskienė, Vilniaus kolegijos Edukologijos katedros vedėja Lina Pečiulienė, Lietuvos aklųjų bibliotekos direktorė Inga Davidonienė ir Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos bibliotekininkė Lina Bimbirytė. Prie diskusijos prisijungė pranešėjos dr. Ramunė Dirvanskienė ir dr. Rita Dukynaitė.

Forumą moderavo žurnalistas, laidų vedėjas Martynas Starkus.

Antrąją forumo dieną vyko praktinė tėvų diskusija „Kaip užauginti skaitančius vaikus“. Ją moderavo komunikacijos specialistė Medeina Andriulienė. Diskusijoje dalyvavo LRT vaikų ir jaunimo turinio vyriausioji redaktorė Aistė Jurė, ankstyvosios vaiko raidos principais pagrįstos sistemos „MaMaDu“ įkūrėja Marija Dautartaitė, leidyklos „Vyturys“ vadovas Arūnas Šileris ir leidyklos „Skaitau nuo gimimo“ įkūrėja Ada Vilkė. Visą antrąją forumo dieną Nacionalinėje bibliotekoje dalyvių, specialistų ir šeimų su mažais vaikais laukė įvairūs mokymai, praktiniai užsiėmimai ir pramogos.

Forumo rėmėjai: Europos nacionalinių bibliotekų direktorių konferencija (Conference of European National Librarians, CENL), Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Partneriai: Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, EURead, Latvijos nacionalinė biblioteka, Estijos vaikų literatūros centras, Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrius, Švedijos Karalystės ambasada.

Išsamią forumo programą rasite čia.

Kviečiame stebėti pirmosios ir antrosios forumo dienos transliacijas.

Daugiau renginio nuotraukų rasite čia.